Šį žingsnį, anot jų, paskatino 2017 metais Portugalijoje kilę didžiuliai miškų gaisrai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 žmonių ir išdegė didelė dalis šalies teritorijos.

Jaunuoliai, kurių amžius svyruoja nuo 11 iki 24 metų, sako, kad patiria didelį nerimą dėl savo sveikatos ir vis karštėjančio klimato, kurio sąlygomis daugėja stichinių nelaimių. Kai kurie teigia gaisrų metu ir po jų kenčiantys nuo alergijos ir kvėpavimo sutrikimų.

Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija, pabrėždama galimą šios bylos poveikį siekiant priversti šalis imtis veiksmų, argumentus nagrinės rugsėjo 27 dieną.

Pasak jaunuolių, per didelės anglies dioksido emisijos visų pirma pažeidžia teisę į gyvybę bei privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

„Tai tikrai Dovydo ir Galijoto byla, – sakė Gearoidas O Cuinnas (Giaroidas O Kvinas), Pasaulinio teisinių veiksmų tinklo (GLAN), kuris remia šią bylą, direktorius. – Dar niekada niekur pasaulyje tiek daug šalių neturėjo gintis jokiame teisme.“

Kovos su klimato kaita aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus, siekdami priversti vyriausybes dėti daugiau pastangų priešinantis klimato kaitai. Pasigirsta perspėjimų, kad pasaulis nevykdo 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytų tikslų apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su XIX a. vidurio lygiu.

Rugpjūtį JAV Montanos valstijos teismas priėmė palankų sprendimą grupei jaunuolių, kurie kaltino vietos valdžią pažeidus jų teises į švarią aplinką.

Gali pakeisti situaciją

Jei EŽTT sprendimas, kurio tikimasi po kelių mėnesių, bus palankus ieškovams, jis taptų privalomas 46 Europos Tarybos valstybėms narėms ir galėtų tapti teisine teismų praktika su klimatu susijusiose bylose.

Valstybės turėtų skubiai paspartinti klimato kaitos švelninimo pastangas, sakė jaunuoliams padedantis GLAN teisininkas Gerry Listonas (Džeris Listonas). Pasak jo, teisiniu požiūriu tai pakeistų situaciją.

Tačiau pirmiausia teismas priims sprendimą dėl bylos priimtinumo, nes jaunieji portugalai kreipėsi tiesiai į EŽTT, prieš tai nepateikę ieškinių atsakančiųjų valstybių vietiniuose teismuose.

Jie teigia, kad bandymas pateikti atskiras bylas visose 32 šalyse būtų pernelyg didelė ir neproporcinga našta sprendžiant klausimą, kuriam reikia skubaus dėmesio.

EŽTT šaltinis patvirtino, kad tai unikalus atvejis, turint omenyje valstybių, į kurias nukreiptas vienas skundas, skaičių.

Teismas anksčiau nėra priėmęs sprendimo dėl narių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita.

Jaunuolių teigimu, vyriausybės prie kylančios temperatūros prisideda anglies dvideginio emisijomis, kurios sukelia karščio bangas ir miškų gaisrus, ypač jų šalyje, Portugalijoje.

„Vyriausybės visame pasaulyje gali tai sustabdyti, o Europos vyriausybės renkasi to nestabdyti“, – sakė viena jų, Catarina dos Santos Mota (Katarina duš Santuš Mota).

Kovą EŽTT išnagrinėjo kitas dvi klimato bylas, susijusias su Prancūzija ir Šveicarija, tačiau sprendimai dar nepriimti.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, 2017–2022 metais su klimato kaitos iššūkiais susijusių teisinių bylų skaičius pasaulyje padvigubėjo.