Netikėtas sprendimas. Šiaurės Korėja ketina sustabdyti savo branduolinę programą ir vėl įsileisti Jungtinių Tautų inspektorius. Ar naujasis komunistinės šalies lyderis eina permainų keliu, o gal tai tik taktinis manevras?

Pasveikino sprendimą

Nepraėjo nė pusė metų po Šiaurės Korėjos didžiojo vado Kim Jong-ilo mirties, o naujasis šalies lyderis Kim Jong-unas žengė neįprastą ir labai ryžtingą žingsnį.

Anksčiau nusiginkluoti Šiaurės Korėja žadėjo tada, kai šalies viduje grėsė rimta ekonominė bei socialinė krizė.

Spėliojama, ar ne bręstantis naujas nuosmukis paskatino Kim Jong-uną švelninti santykius su tarptautine bendruomene?

Sveikindama tokią pažangą JAV prezidento Baracko Obamos administracija pareiškė, kad pradės vykdyti ilgai atidėliotą humanitarės pagalbos planą, pagal kurį paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje badą patyrusiai valstybei numatoma pristatyti 240 tūkst. tonų maisto.

Korėjiečiai blefuoja?

Vis dėlto ekspertai kol kas santūriai vertina Pchenjano pažadus.

Juk ne sykį Šiaurės Korėja yra žadėjusi sustabdyti savo branduolinę programą, tačiau, padidėjus įtampai, šių pažadų atsisakydavo.

„Tiesa ta, kad šešiašalės derybos ne sykį buvo blokuojamos. Istorijoje būta ir pakilimų, ir nuosmukių, – atsargiai kalbėjo vienas neįvardytas JAV pareigūnas. – Visgi mes neturėtume leisti, kad praeities klaidos kartotųsi.“

2005 m. Šiaurės Korėja buvo pareiškusi, kad atsisako su branduoliniu ginklu susijusių ambicijų mainais į humanitarinę pagalbą ir derybas su JAV, Rusija, Kinija, Japonija bei Pietų Korėja.

Tačiau derybos nutrūko 2009 m. Vėl užmegzti kontaktą su Šiaurės Korėja bandyta 2011 m. vasarą. Praėjusią savaitę JAV ir Šiaurės Korėjos atstovai trečiąsyk susitiko Pekine.

Būtent šiame susitikime, pasak diplomatų, ir buvo pasiektas susitarimas dėl nusiginklavimo.

JAV valstybės departamento atstovė spaudai Victoria Nuland pabrėžė, kad pranešimas iš Šiaurės Korėjos – svarbus, tačiau Vašingtonas tebėra susirūpinęs.

Nes Šiaurės Korėja yra atlikusi du branduolinės bombos bandymus 2006 ir 2009 m.

Be to, ekspertai nuogąstauja, ar iš tiesų naujasis šalies lyderis Kim Jong-unas jau spėjo konsoliduoti valdžią savo rankose, kad galėtų priimti tokius reikšmingus užsienio politikos sprendimus.

Jackas Pritchardas, buvęs JAV derybininkas su Šiaurės Korėja, Kim Jong-uno galimybės palaidoti šalies branduolinę programą pavadino silpnomis.

„Kaip 28 metų lyderis gali mesti šalin vienintelį dalyką, dėl kurio jis gali spausti didžiąsias pasaulio galybes, kad jo režimas gyvuotų? Ji tikrai neketina to daryti“, – skeptiškai kalbėjo ekspertas.

Danielis Pinkstonas iš tarptautinio Krizių centro taip pat buvo įsitikinęs, kad Šiaurės Korėja neketina mesti visų kozirių ant derybų stalo.

„Jongbjono gamykla buvo pastatyta labai greitai ir įrengta labai moderniai. Tai reiškia, kad ši gamykla nebuvo pirmoji“, – svarstė ekspertas.

Galiausiai, visai neseniai iš Šiaurės Korėjos Pietų Korėjai atskriejo perspėjimas, kad po kasmečių JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų Pchenjanas paskelbs kaimynei „šventąjį karą“.

Komunistinės šalies Nacionalinė gynybos komisija pareiškė, kad šios pratybos yra „neatleistina karinė isterija“, taip pat kad jos armija ir žmonės „sužlugdys“ JAV ir Pietų Korėjos veiksmus „šventuoju karu mūsų pasirinktomis priemonėmis“.

Atvers vartus inspektoriams

Šiaurės Korėjos pranešime teigiama, kad Jungtinių Tautų inspektoriai galės sugrįžti į pagrindinį Jongbjono branduolinį kompleksą.

Pabrėžiama, kad Pchenjanas sutinka „laikytis didelio nuotolio raketų paleidimų, branduolinių bandymų ir branduolinės veiklos Jongbjone, įskaitant urano sodrinimą, moratoriumo“.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros inspektoriai iš Šiaurės Korėjos išvyko 2009 m., Pchenjanui apkaltinus B.Obamos administraciją priešiškumu ir atsisakius ankstesnio šešiašalio nutarimo dėl branduolinės programos nutraukimo.

Kaimynai patenkinti

Kinija, reaguodama į pranešimą, pasveikino Šiaurės Korėjos sprendimą.

„Kinija pasirengusi dirbti su suinteresuotomis šalimis ir tęsti derybas“, – paskelbė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hong Lei.

O Japonijos diplomatijos vadovas Koichiro Gemba pareiškė, kad iš pradžių iš komunistinės šalies lauks „konkrečių žingsnių“.

„Mūsų tikslai lieka nepakitę. Visi branduoliniai objektai turi būti sustabdyti. Tai reiškia, kad mes siekiame visiško Korėjos pusiasalio branduolinio nuginklavimo“, – sakė ministras.

Pietų Korėjos atstovai teigė, kad toks šiaurinės kaimynės sprendimas reiškia, jog Seulo ir Vašingtono pastangos pasiekti tvirtą susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos buvo vaisingos.