Milžiniški skalūnų dujų klodai visame pasaulyje sukels revoliuciją energijos išteklių rinkoje ir geopolitikoje, rašo JAV verslo dienraštis "The Wall Street Journal".

Trilijonai kubinių metrų

Pagal kai kuriuos paskaičiavimus vien Šiaurės Amerikoje galima išgauti 1000 trln. kub. m dujų. Esant dabartiniam JAV vartojimui, jų užtektų 45 metams. Europoje skalūnų dujų gali būti apie 200 trln. kub. m.

Apie šios klodus žinota seniai, bet dujų išgavimo kaina buvo per brangi. Naujosios technologijos skalūnų dujų savikainą, todėl jų panaudojimas užkirs kelią dujų kartelių atsirasti, pakeis geopolitiką ir pristabdys perėjimą prie atsinaujinančios energijos.

Argumentai "prieš" nugalėti

Žinoma, dalis politikų (tarp jų – ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas) ir analitikų nėra tikri, kad skalūnų dujos gali sukelti tokius pokyčius. Jie turi du pagrindinius argumentus: skalūnų dujų gavyba kainuoja daug ir yra pavojinga aplinkai.

Tačiau skalūnų dujų išgavimas JAV Heinsvilio šaltinyje, kuris tęsiasi nuo Teksaso iki Luizianos valstijos, kainuoja tik 3 dolerius už 1 mln. BTU. Dešimtajame dešimtmetyje ši kaina buvo 5 doleriai, o per ateinančius penkerius metus didelės naftos bendrovės sugebės išgavimo savikainą dar labiau sumažinti – iki 2 dolerių.

Baimės, kad išgaunant skalūnų dujas bus pakenkta gruntiniams vandenims, yra perdėtos. Naujojoje gavybos technologijoje atsisakyta naudoti nuodingąsias medžiagas.

Dujų monopolininkams – galas

Todėl netrukus vakariečiai ir kinai savo kieme turės didžiulių energijos išteklių. Tradicinių gamtinių dujų rinką kontroliuoja visų pirma Rusija ir Iranas – jie valdo beveik pusę šių išteklių pasaulyje. Rusija jau seniai neslepia savo ambicijų sukurti gamtinių dujų OPEC, tačiau skalūnų dujų išgavimas sukels bendrovių ir eksportuojančių šalių konkurenciją, o tai, sustiprins ekonominį stabilumų pramonės valstybėse ir neleis tiekėjams imtis šantažo ar spaudimo.

Į Jungtines Valstijas importuoti suskystintoms gamtinėms dujoms skirti terminalai jau stovi be darbo. Kataras ir kitos suskystintų gamtinių dujų eksportuotojos savo žvilgsnį nukreipė į Europą, kuri bando išsivaduoti nuo rusiškų dujų priklausomybės. Būtent todėl Rusija 30 proc. nuleido dujų kainą Ukrainai.

Šantažo politikos pabaiga

Iki šiol Rusija, Venesuela ir Iranas, turintys daug energijos išteklių, priešinosi Vakarų įtakai ir eksportavo savo ideologijas bei strateginius tikslus, sudarydamos dujų ar naftos pardavimo sandėrius arba grasindamos sustabdyti jų tiekimą.

Geriausias pavyzdys – Ukraina, nes ne kartą nutrauktas rusiškų dujų tiekimas privertė ją nusisukti nuo provakarietiško prezidento Viktoro Juščenkos.

Tačiau pradėjus išgauti skalūnų dujas, šalys vartotojos galės pastatyti tiek V.Putiną, tiek prieštaringai vertinamą Venesuelos prezidentą Hugo Chávezą į vietą. O Iranui tai sutrukdys užsidirbti iš gamtinių dujų eksporto ir galbūt paskatins Teheraną atsisakyti branduolinės programos.

Be to, Europai bus lengviau diversifikuoti energijos išteklių importą. Mat skalūnų dujų rezervų aptikta Lenkijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje. Spėjama, kad šių išteklių yra ir Vakarų Lietuvoje.

Yra ir minusų

Tačiau skalūnų dujų išgavimas ekonomiškai smarkiai smogs Artimiesiems Rytams ir gali nulemti dar didesnį nestabilumą regione.

Ypač dideli pokyčiai laukia Kinijos. Ieškodamas patikimo energijos išteklių tiekimo, Pekinas artimai draugauja su tokiomis "blogio valstybėmis" kaip Iranas, Sudanas, Birma ir taip trikdo bet kokias Vakarų pastangas jas pakeisti bei neutralizuoti jų keliamas problemas.

Kitaip tariant, nepriklausomybė nuo dujų ir naftos importo leis Kinijai palaikyti sankcijas energijos išteklių turtingoms "blogio valstybėmis". Be to, kuo Kinija mažiau jaudinsis dėl jūrų maršrutų kontrolės, tuo Pekinui ir Vašingtonui bus lengviau pasitikėti vienas kitu.

Galiausiai skalūnų dujos gali išgelbėti JAV ekonomiką nuo išorės prekybos deficito, nes Vašingtono doleriai kris ne į Rusijos ar Artimųjų Rytų bendrovių kišenę, o į Teksaso ar Luizianos gyventojų pinigines.