Vieno miegamojo būsto nuomos kaina mėnesiui – 32,25 tūkst. litų. Drabužiai – du kartus brangesni nei Londone. Pica ir mėsainiai – daugiau nei 50 litų. Maskva, Paryžius, o gal Niujorkas? Ne. Tokios kainos pasitinka Angolos sostinėje Luandoje.

Įspūdingas šuolis?

Kainos Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūrusioje Luandoje šokiruoja net vakariečius.

Pietvakarių Afrikos valstybėje Angoloje apsilankę britų "Daily Mail" žurnalistai pripažino, kad pragyventi šios šalies sostinėje net solidžiai uždirbantiems jų tautiečiams būtų sunkoka.

O dar visai neseniai Luanda buvo visų pamiršta pilietinio karo nualintos buvusios Portugalijos kolonijos sostinė.

Beveik tris dešimtmečius nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo Angoloje vyko nuožmus pilietinis karas.

Tai – vienas kruviniausių Šaltojo karo laikų konfliktų. Būtent pilietinio karo metais Luanda tapo daugelio Angolos gyventojų prieglobsčiu, nes joje buvo saugu.

Dabar daugelis pabėgėlių gyvena sostinę supančiuose lūšnynuose, o miesto centre karaliauja iš naftos ir deimantų verslo pralobę vietos verslininkai ir šiuo verslu užsiimantys užsieniečiai.

Naftos Angoloje – apstu. Dabar pagal juodojo aukso išgavimo kiekį Angola nusileidžia tik Nigerijai – didžiausiai Afrikos naftos eksportuotojai. Angoloje kasami ir deimantai. Šiuo metu šalis yra trečia pagal iškasamų deimantų skaičių visoje Afrikoje.

Statybų verslas Luandoje taip pat klesti. "Daily Mail" žurnalistai pasakojo suskaičiavę virš Angolos sostinės kybant apie 50 kranų, statančių prabangius dangoraižius.

Pakrantėje akį veria prabangios jachtos ir motorinės valtys.

Milžiniškos kainos

Vis dėlto didžiausią nuostabą užsieniečiams kelia kainos. Pavyzdžiui, naktis prabangiame viešbutyje "Epic Sana" Luandos centre kainuoja apie 290 svarų sterlingų (1,2 tūkst. litų).

Britų muzikos prodiuseris Markas Voysey, apsilankęs Luandoje, "Daily Mail" pasakojo girdėjęs, kad Angolos sostinėje – brangu, bet kai kas net jį nustebino.

"Na, žinojau, kad bus brangu, tačiau mane nustebino kainos viešbutyje, kai turėjau suploti 32 svarus sterlingų (137 litus) už mėsainius. Miesto centre, kur filmavome vieną vaizdo klipą, įsikūrusiame turguje norėdamas įsigyti padirbtus "Vans" sportbačius būčiau turėjęs suploti dar 58 svarus sterlingų (249 litus). Juokingiausia, kad prekystalis buvo pastatytas visa šalia moters, kuri pjovė viščiukus", – pasakojo britas.

Maža to, Luandoje apsilankę žmonės pasakojo, kad išsinuomoti būstą su vienu miegamuoju čia mėnesiui gali kainuoti net 7,5 tūkst. svarų sterlingų (32 tūkst. litų).

Pica bet kuriame restorane kainuoja mažiausiai 16 svarų sterlingų (68 litus), o metinis abonementas į sporto klubą – net 5 tūkst. svarų sterlingų (21 tūkst. litų). Tiesa, bent jau ginklai Angoloje – pigūs. Antai automatas AK-47 kainuoja apie 19 svarų sterlingų (817 litų).

Kodėl kainos tokios milžiniškos? 23 metų Ana Cristiana Pinto, emigravusi iš šalies pilietinio karo metais ir baigusi studijas užsienyje, atsakė, kad priežastis – paprasta.

"Daugelį metų čia nebuvo nieko. Nei prekybos centrų, nei parduotuvių, nei kino. Staiga, kai karas pagaliau baigėsi ir ėmė tekėti nafta, mes viską gavome. Tuos dalykus, apie kuriuos seniau skaitydavome arba juos matydavome tik užsienyje. Jei žmogus uždirba pakankamai, jis visko nori. Dažniausiai niekas Angoloje į kainas pernelyg nežiūri", – pasakojo jauna moteris.

"Daily Mail" žurnalistai įsitikino, kad turtingi vietiniai čia neskaičiuoja pinigų.

Žurnalistams užėjus į drabužių parduotuvę, jiems prieš akis vienas iš pažiūros gerai uždirbantis vietinis įsigijo "Pepe" džinsus, kurių kaina – 192 svarai sterlingų (825 litai), nors net Londone, viename brangiausių Europos miestų, tokio paties modelio drabužis kainuoja perpus pigiau.

Pakalbintas vyras prisipažino, kad dirba informacinių technologijų versle. "Juk tai paskutinis mados šauksmas", – paklaustas, kodėl įsigijo tokius džinsus, atsakė jis.

Prabanga – tik fasadas

Daugelis vadinamojo dabartinio Angolos elito atstovų baigė mokslus Lisabonoje, Londone ar Keiptaune. Dabar jiems tėvynėje susiklostė labai geros sąlygos siekti karjeros.

Tačiau iš visų 18 mln. Angolos gyventojų toli gražu ne visi mėgaujasi prabanga ir geru gyvenimu.

Korupcija, milžiniška socialinė atskirtis, demokratijos stygius – tai tik maža dalis šios Afrikos šalies bėdų.

Antai tarptautinė organizacija "Transparency International" Angolai pagal korupcijos indeksą skyrė 168-ą vietą iš 178 pasaulio valstybių.

O 37 metus šalį valdantis dabartinis šalies vadovas José Eduardo dos Santosas neseniai inicijavo Konstitucijos reformas, kurios suteiks jam galimybę dar mažiausiai dešimtmetį vadovauti valstybei.

Nieko Angoloje nestebina tai, kad prezidento duktė Isabel – viena didžiausios sėkmės sulaukusių šalies verslininkų. Jos turtas, susikrautas iš investicijų į naftos ir deimantų verslą, vertinamas 109 mln. svarų sterlingų (468 mln. litų).

"Rinkimai Angolos lyderiams suteikia progą didžiuotis šalies ekonomine padėtimi. Taip, daugelis aukščiausių Angolos pareigūnų, verslininkų ir kitų elito narių iš tiesų gyvena labai gerai. Jie uždirba milžiniškus pinigus, moka milžiniškas sumas už savo namus, jachtas ir automobilius, tačiau du trečdaliai šalies gyventojų glaudžiasi lūšnynuose ir gyvena žemiau skurdo ribos", – pabrėžė Rafaelis Marquesas de Moraisas, Oksforde mokslus baigęs antikorupcijos kampanijos aktyvistas.

Vyras pridūrė: "Žmogus, dirbantis apsauginiu, per dieną turi išleisti kone 12 svarų sterlingų (51 litą) kelionei į darbą, tačiau jo užmokestis per mėnesį tesiekia apie 200–300 svarų sterlingų (860–1290 litų). Taigi, jis beveik susimoka už tai, kad dirba."

Sostinėje Luandoje lūšnynuose gyvena beveik du trečdaliai iš visų 5 mln. šio didmiesčio gyventojų. Nameliai čia mediniai, o maistas gaminamas bendrai lauko virtuvėse.

Gatvėse mėtosi šiukšlės, nėra geriamojo vandens, žmonės maudosi ir prausiasi purvinoje lagūnoje, kurioje jie dar ir atlieka gamtinius reikalus. Šie žmonės per dieną priversti išgyventi vos už 1,28 svaro sterlingų (5,5 litus).

Istoriniai faktai apie Angolą

Angola – buvusi Portugalijos kolonija. Nuo 1961 m. šalyje vyko nepriklausomybės karas. 1975 m. Angola galutinai iškovojo nepriklausomybę.

1975–2002 m. šalyje vyko pilietinis karas. Tai – vienas didžiausių ir kruviniausių Šaltojo karo konfliktų. Per jį žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių. Milijonai Angolos pabėgėlių buvo priversti išvykti iš šalies arba persikraustyti į kitus regionus.

Angolos išsivadavimo liaudies judėjimo (MPLA) šalininkai daugiausia yra kimbundų kalba kalbantys žmonės ir daugiarasė Luandos inteligentija. Pilietinio karo metais MPLA rėmė Sovietų Sąjunga, Kuba ir Mozambikas. Nacionalinis Angolos išlaisvinimo frontas (FNLA), kurio šaknys yra bakongų etninė grupė šalies šiaurėje, buvo remiamas JAV, Kinijos ir Mobuto vyriausybės Zaire.

JAV, Pietų Afrikos Respublika ir keletas kitų Afrikos valstybių rėmė ir Nacionalinę sąjungą visiškai Angolos nepriklausomybei pasiekti, kurios etninis ir regioninis pagrindas yra ovimbundų tauta, gyvenanti Angolos centrinėje dalyje.