M. Ševšovičius, kurį kandidatu iškėlė valdantieji socialdemokratai, gavo 18,7 proc. balsų. Abu jie susikaus antrajame rinkimų rate kovo 30-ąją.

Trečias rinkimuose liko dešinysis populistas Štefanas Harabinas, kuriuo patikėjo 14,3 proc. rinkėjų. Daugelis slovakų būgštavo, kad jis gali patekti į antrąjį ratą. Vis dėlto Š. Harabinas parodė stiprų rezultatą, kaip ir dešinysis ekstremistas Marianas Kotleba, už kurį balsavo 10,4 proc. žmonių. Priešingai nei proeuropietiški kandidatai Z. Čaputova ir M. Ševšovičius, Š. Harabinas ir M. Kotleba per rinkimų kovą visų pirma kritikavo ES pabėgėlių politiką.

Rinkėjų aktyvumas siekė 48,7 proc. Iš viso balsavimo teisę turėjo 4,4 mln. piliečių. Oficialūs galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti sekmadienį vidudienį.

Slovakijos prezidento vaidmuo daugiausiai yra reprezentacinis. Tačiau vyriausybės krizės atveju jam tenka lemiamas vaidmuo.

Z. Čaputova, kalbėdama su žiniasklaidos atstovais, sakė, jog sėkmingas jos pasirodymas rodo visuomenės norą siekti pokyčių.

TV stočių klausiami politologai buvo vieningos nuomonės, kad 45-erių kandidate žmonės pirmiausiai patikėjo todėl, kad ji per kampaniją ir į keblius klausimus pateikdavo aiškius atsakymus. Net katalikų rinkėjams jos tolerancija seksualinėms mažumoms patiko labiau nei M. Ševčovičiaus išsisukinėjimai šia tema.

Rinkimai buvo paženklinti prieš metus įvykdytos tiriamosios žurnalistikos atstovo Jano Kučiako nužudymo. 27-erių žurnalistas vykdė tyrimus dėl verslininkų ryšių su vyriausybe. Po mirties paskelbtas jo paskutinis straipsnis sukėlė masines demonstracijas, kurios baigėsi ilgamečio premjero Roberto Fičo vyriausybės nuvertimu. Z. Čaputovai tada pavyko tapti didelės dalies demonstrantų vilties švyturiu.

Balsuoti už Z. Čaputovą ragino ir ligšiolinis prezidentas Andrejus Kiška. Jis pats jau pernai paskelbė, kad nesieks antrosios kadencijos.