Net ir praėjus beveik dvidešimčiai metų po Šaltojo karo pabaigos Austrijos sostinė Viena lieka šnipų rojumi. Būrys užsienio specialiųjų tarnybų agentų gali žudyti ten net dieną, nes Austrijos valdžia į tai linkusi užmerkti akis.

Nepajudinamas įvaizdis

Vienos kaip pasaulio šnipų sostinės įvaizdį pirmasis 1949 m. į dienos šviesą iškėlė legendinis režisierius Orsonas Wellesas savo filme "Trečiasis žmogus". Apie Austrijos sostinėje klestėjusį specialiųjų tarnybų tinklą Šaltojo karo metais rašė ir sovietų perbėgėlis Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas) savo atsiminimų knygoje "Akvariumas".

Iki šiol mažai kas pasikeitė.

"Austrija dar mėgstama šnipų vieta. Apie juos dažnai žino valdžia, bet retai jiems trukdo. Viskas tvarkoma mandagiai ir diplomatiškai. Yra sena tokio elgesio tradicija", – naujienų agentūrai AFP sakė Austrijos žvalgybos centro, propagandos ir saugumo studijų Graso universitete direktorius profesorius Siegfriedas Beeras.

Keli iškalbingi pavyzdžiai

Naujausia byla, kurioje šmėžuoja specialiųjų tarnybų šešėlis ir kuri mažai tikėtina, kad bus išspręsta, yra čečėno pabėgėlio Umaro Israilovo žmogžudystė. Ne kartą sustiprintos policijos apsaugos prašęs vyras buvo nušautas sausio 23-iosios vidurdienį Vienoje.

Tarp kitų šnipų šleifo lydimų bylų – kurdų opozicijos Irane lyderio Abdulo Rahmano Ghassemlou nužudymas 1989-aisiais, 2008 m. spalį bandymas pagrobti buvusį Kazachstano žvalgybos vadovą Alnurą Musajevą. Abu jie slapstėsi Austrijoje.

"Austrija – tai vadovėlis bylų, kurios niekada nebuvo išspręstos. Tuoj po to, kai išaiškėja, kad su byla susijusi politika, pareigūnai pradeda elgtis labai keistai", – kalbėjo kitas ekspertas Kidas Moechelis, kuris parašė knygą apie Vienos šnipus.

Jam pritarė ir Austrijos opozicijoje esančios Žaliųjų partijos gynybos ekspertas Peteris Pilzas: "Kai kurių režimų, kaip Rusijos ir Irano, atstovai Vienoje gali veikti, kaip pageidauja. Niekur kitur tokios laisvės jie neturi."

Ir čia pat skuba paaiškinti kodėl: "Labai paprasta, Austrijos valdžia nenori kelti pavojaus šalies ekonominiams interesams."

Tūkstančiai diplomatų žvalgų

Ekspertai vienu balsu tvirtina, kad Vienoje, esančioje tarp rytų ir vakarų, pietų ir šiaurės, yra didžiausia įvairių šalių šnipų koncentracija.

Austrijos sostinėje veikia tokių organizacijų kaip Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) būstinės. Iš viso daugiau nei 17 tūkst. diplomatų dirba Vienoje, t. y. apie 1 proc. miesto gyventojų.

"Mažiausiai pusę jų susiję su slaptosiomis tarnybomis," – tvirtino S.Beeras. O P.Pilzas pridūrė, kad Viena – tai vieta, kur labai lengva įsigyti ginklų, juos paslėpti ar išplauti pinigus.

Be to, pastaraisiais metais Austriją užplūdę pabėgėliai, tarp kurių yra apie 20 tūkst. čečėnų, slaptosioms tarnyboms atveria naujų galimybių.

"Kiekviena ambasada labai atidžiai stebi iš jų šalies atvykusius pabėgėlius, ypač tautines mažumas", – sakė K.Moechelias.

"Tokios ambasados kaip Rusijos ar Kinijos auga ypač sparčiai", – jam antrino S.Beeras.

O ir pati Austrijos vidaus reikalų ministerija nelinkusi nieko slėpti. "Austrija ir toliau liks užsienio specialiųjų tarnybų operacijų lauku", – teigiama ministerijos ataskaitoje.

Įsipainioja ir austrų pareigūnai

Kai kurių analitikų skaičiavimu, Rusija turi apie 500 šnipų Vienoje, dauguma jų – čečėnų pabėgėliai. Austrija pripažįsta, kad bendradarbiauja su KGB įpėdine Rusijos federaline saugumo tarnyba (FST) kovoje su terorizmu.

Viena taip pat palaiko ryšį su kitų šalių slaptosiomis tarnybomis ir tuo labai liūdina Jungtines Valstijas.

Kartais pareigūnai peržengia ribą. Vasarį Austrijos vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad nušalino nuo pareigų du policininkus. Jie bandė surinkti informaciją apie į Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo nemalonę patekusį Rachatą Alijevą. Buvęs Kazachstano ambasadorius Austrijoje ir buvęs N.Nazarbajevo žentas už akių nuteistas dėl kaltinimų pagrobimu ir žmogžudyste.

Buvęs vienas turtingiausių ir galingiausių žmonių tėvynėje R.Alijevas neigia savo kaltę ir Austrija 2007-ųjų rugpjūtį atsisakė jį išduoti Kazachstanui, nes esą įtariamajam nebus garantuotas nešališkas teismas.

Oficialiai nežinoma, kur dabar R.Alijevas slapstosi.