Patyręs diplomatas

„Jei koks nors darbas galėjo priversti mane palikti gimtąją Hagą, tai šis", – sakė 57 metų nyderlandietis, antradienio rytą iš pirmtako perėmęs simbolinį medinį plaktuką – šį stilizuotą vikingų įrankį aljansui 1963 m. padovanojo Islandija.

M. Rutte pakeitė Jensą Stoltenbergą, kuris ne kartą sutikęs pratęsti antrąją savo kadenciją, vadovaudamas NATO susidūrė su Rusijos karu Ukrainoje ir su augančia Kinijos galia, ir su daug diplomatinių vėjų sukėlusia pirmąja Donaldo Trumpo kadencija.

M. Ruttės kadencija pradžioje truks ketverius metus. Pagrindinis NATO generalinio sekretoriaus uždavinys – koordinuoti politinius sprendimus tarp sąjungininkių ir užtikrinti, kad būtų pasiektas susitarimas net pačiais sudėtingiausiais klausimais. NATO gali teikti pasiūlymus dėl veiksmų, tad krizių ar konfliktų atvejais generaliniam sekretoriui tenka labai svarbus vaidmuo. Taip pat, jis atstovauja aljansui tarptautiniu lygiu ir vadovauja NATO būstinei.

Liberalas iš Nyderlandų savo šalies ministrų kabinetui vadovavo beveik 14 metų – per šį laikotarpį jis dirbo su keturiomis besikeičiančiomis daugiapartinėmis koalicijomis: su socialdemokratais, krikščionių partija, Geerto Wilderso dešiniaisiais, kairiaisiais liberalais. „Jo liberalizmas nesiekia daug daugiau nei gyventi ir leisti gyventi“, – yra sakiusi M. Ruttės biografė Petra de Koning.

Pasak M. Ruttę gerai pažįstančių kolegų, jis yra puikus derybininkas, tiksliai žinantis, kokį vaidmenį ir kuriuo metu turi atlikti. Pristatydamas aljanso darbuotojams M. Rutte spėjo pademonstruoti savo atvirumą. "Mano vardas Markas, aš čia naujokas", – Belgijos žiniasklaida citavo jo pasisveikinimo žodžius.

Atšiauri realybė

Nyderlandų politikas, gimtinėje laikytas vienu iš vadinamųjų tefloninių politikų – tų, prie kurių nelimpa jokios reputaciją teršiančios dėmės, iškart susidurs su sudėtinga geopolitine situacija. Ją naujasis Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Michaelis Claessonas, kadenciją taip pat pradėjęs spalio 1-ąją, pavadino pavojingesne nei šaltasis karas.

Tarp dabarties ir ano meto, anot M. Claessono, yra daug bendro. „Bet tuo pat metu ji labiau nenuspėjama nei šaltasis karas. Tada buvo kitų mechanizmų ir dialogas“, – sakė jis interviu metu televizijos kanalui SVT.

„Matau daug įvairių grėsmių. Pavyzdžiui, kai kalbame apie hibridinį karą, tai kartais skamba kaip geresnė, švelnesnė forma, bet taip nėra. Tai – visuomenės pažeidžiamumo išnaudojimo ir įprastinio karinio smurto komponentų derinys“, – paaiškino švedų generolas.

D. Trumpas laiko draugu

Pirmuoju rimtu išbandymu M. Ruttei dažnai vadinami lapkričio 5 d. vyksiantys JAV prezidento rinkimai, kurių baigtis nulems ir jo pirmąją ketverių metų kadenciją NATO vadovo pareigose.

Per rinkimų kampaniją D. Trumpas grasino neginti NATO narių, kurios skiria nepakankamai lėšų gynybai, ir žadėjo, kad gali greitai susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

M. Rutte – žinomas dėl savo sumanaus elgesio su D. Trumpu – liepė sunerimusioms Europos šalims liautis „verkšlenti“ dėl galimo respublikonų kandidato sugrįžimo. „Turime dirbti su tuo, kas yra šokių aikštelėje“, – sakė jis dar vasarį.

D. Trumpas nyderlandietį yra net pavadinęs draugu – M. Rutte apie 45-ąjį JAV prezidentą niekada nėra pasakęs nė vieno blogo žodžio.

Matau daug įvairių grėsmių. Pavyzdžiui, kai kalbame apie hibridinį karą, tai kartais skamba kaip geresnė, švelnesnė forma, bet taip nėra.

Savo baigiamojoje kalboje J. Stoltenbergas įpėdiniui sakė, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo jis susidurs, – priversti visus kartais besivaidijančius NATO lyderius susitarti. „Tai didelė šeima, puiki šeima, tačiau kartais kyla iššūkis, kaip išlaikyti juos visus laimingus vienu metu“, – sakė dabar jau buvęs aljanso vadovas, per savo darbo metus pravedęs daugiau nei tūkstantį NATO tarybos posėdžių.

Telktis prieš Maskvą

Savo, jau kaip NATO generalinio sekretoriaus, pirmoje spaudos konferencijoje M. Rutte įvardijo tris prioritetus, identiškus ir jo pirmtako pasirinkimams. Pirmiausia jis norįs užtikrinti aljanso karinį efektyvumą – tam reikės „žymiai didesnių gynybos išlaidų“ ir teisingo naštos paskirstymo.

Antrasis prioritetas – naujasis generalinis sekretorius pavadino paramą Ukrainai ir susiejo tai su aljanso saugumu. Kaip pavyzdį, kaip konfliktas su Rusija jau turi pasekmių už Ukrainos ribų, jis nurodė prieš dešimt metų virš Rytų Ukrainos numuštą Nyderlandų keleivinį lėktuvą MH17, per kurio katastrofą žuvo 298 žmonės.

Jau pirmąją darbo dieną naujasis aljanso vadovas pasiuntė aiškią žinią Kremliui – pareiškė, kad Rusijos diktatorius turi suprasti, jog NATO nepasiduos dėl Ukrainos. „Kuo daugiau padėsime Ukrainai šiuo metu, tuo greičiau tai baigsis, – spaudos konferencijoje sakė M. Rutte. – V. Putinas turi suprasti, kad mes nepasiduosime, kad norime, jog Ukraina nugalėtų.“

NATO, kurio narės tiekia 99 proc. visos užsienio ginkluotės Ukrainai, liepos mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime susitarė imtis aktyvesnio vaidmens tiekiant ginklus, o M. Rutte bus labai svarbus šios paramos kuratorius.

Trečiasis M. Rutte prioritetas – partnerystė su tas pačias vertybes puoselėjančiomis šalimis. J. Stoltenbergo kadencijų metu sustiprėjo aljanso santykiai su keturiomis Indo ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, laikomomis atasvara Kinijai: Australija, Japonija, Naująja Zelandija ir Pietų Korėja. „Kinija negali toliau kurstyti didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nepakenkiant jos interesams ir reputacijai“, – akcentavo M. Rutte.

Stiprinti aljanso galias

Dar viena svarbi M. Rutte užduotis – toliau spausti NATO nares daugiau lėšų skirti savo pačių kariuomenėms, kad būtų galima atremti bet kokią galimą grėsmę iš Maskvos.

Pastūmėtos karo Ukrainoje ir spaudimo iš Vašingtono, Europos šalys jau padidino savo išlaidas gynybai. Šiais metais 23 šalys ketina pasiekti NATO tikslą – savo kariuomenei skirti 2 proc. BVP.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusijos keliama grėsmė tęsis metų metus, nepaisant to, kokie bus rezultatai Ukrainoje, aiškiai suprantama, kad reikės daugiau.

Anot AFP, tai gali būti sunki užduotis M. Ruttei, kuris matė, kad Nyderlandai iškeltą tikslą pasiekė tik 14-aisiais ir paskutiniais jo valdymo metais.

Net jei M. Rutte norėtų pakeisti NATO kryptį, jam greičiausiai būtų sunku pajudinti rūpestingu narių sutarimu grindžiamą aljansą. J. Stoltenbergas, kurio įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus, stengėsi ieškoti pusiausvyros, o Rusijos agresijos akivaizdoje NATO atgimė su nauja energija.