Naujasis parlamentas inauguruojamas Mogadiše itin sustiprinto saugumo sąlygomis. Laukiama, kad parlamentarai slaptu balsavimu išrinks prezidentą, tačiau nežinoma, kada tai įvyks.

Prezidento rinkimai buvo kelis kartus atidėti, nes dėl ginčų tarp klanų, kaltinimų klastojimu ir organizacinių nesklandumų buvo atidėliojami ir parlamento rinkimai.

Rinkimų komisijos vadovas Omaras Mohamedas Abdulle (Omaras Mohamedas Abdulas) sakė, kad prisaikdinti buvo 284 parlamentarai, kai kurie nedalyvavo balsavime; be to dėl kai kurių vietų dar tebesiginčijama.

Somalyje žadėta šiemet surengti visuotinius rinkimus, bet dėl kovų, nesaugumo ir organizacinės infrastruktūros nebuvimo teko rengti „ribotą“ politinį procesą. Tai yra, klanų seniūnai išrinko 14025 specialiuosius delegatus, o šie – 275 žemųjų parlamento rūmų narius.

Taip pat buvo įsteigti aukštieji parlamento rūmai, be to 30 proc. vietų išskirta moterims.

Tokio proceso buvimas jau yra tikras stebuklas šioje nesantaikos draskomoje šalyje, kurioje klesti balsų pirkimas, korupcija, rietenos tarp klanų.

Paskutinę minutę Somalio valdžia aukštuosius rūmus papildė dar 18 vietų – iki 72 narių, ir tuo papiktino tarptautinę bendruomenę.

Somalyje nebuvo efektyvios centrinės vyriausybės nuo 1991 metų, kai buvo nuverstas karinis prezidento Siado Barre (Siaado Barė) režimas, bet prasidėjo ilgas anarchijos ir konfliktų tarp klanų laikotarpis.

Tai sudarė palankias sąlygas suklestėti grupuotėms, susijusioms su „al Qaeda“ir „Shabaab“, kurios užvaldė plačias teritorijas ir trikdė pastangas įkurti centrinę vyriausybę.

Po virtinės užsienyje sudarytų laikinųjų vyriausybių 2012 metais Mogadiše 132 klanų lyderiai išrinko lig šiol veikusį parlamentą.

Tuo tarpui 2016-ųjų politinis procesas teikia vilčių, kad šalis artėja prie universalių visuotinių rinkimų, dabar planuojamų surengti 2020 metais.