Griūva Europos Sąjungos bendros pastangos sprendžiant pabėgėlių krizę. Privalomam pabėgėlių dalijimuisi besipriešinanti Vengrija paskelbė rengsianti dėl to referendumą. Graikija piktinasi, kad ji paliekama viena – kaip kovoti su pabėgėlių krize austrai su Balkanų šalimis tarėsi be Atėnų. Tuo tarpu pabėgėliams vis sunkiau iš Graikijos keliauti į Vakarų Europą – dalis sienų uždaryta arba ribojamas jų kirtimas. Austrijos vidaus reikalų ministrė sako, kad pabėgėlių srautų mažinimas – ES išlikimo klausimas.

Nei eiti toliau, nei grįžti atgal – tūkstančiai afganistaniečių ir sirų be dokumentų įstrigo Makedonijos ir Serbijos pasienyje. Pabėgėlių tranzitu tapusios Balkanų šalys kartu su austrais uždaro sienas ir nustato kvotas – kiek jų gali priimti per dieną.

„Europinių sienų uždarymas Balkanų kelyje sukuria daugiau chaoso ir sumaišties“, – teigia Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros vadovas Filippo Grandis.

Ir pirmiausia našta dar labiau didėja Graikijai, kuri ankščiau laisvai praleidusi pabėgėlius, dabar turi juos vežtis į stovyklas. Taip pat priimti naujų –  po kelis tūkstančius kasdien.

Dar didesnį Atėnų pasipiktinimą sukėlė Austrijos sušauktas Balkanų šalių ministrų susitikimas dėl krizės, tačiau Graikija į jį nepakviesta.

„Buvo susitikimų su visomis šalimis, per kurias tęsiasi pabėgėlių kelias, tarp jų ir graikais. Ir supratome, kad graikai nenori mažinti srauto. Tiesą sakant, graikai, kaip ir anksčiau, suinteresuoti tik pervežti pabėgėlius kuo greičiau į centrinę Europą“, – aiškina Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas.

Vienašalius sprendimus riboti migrantų kelią Austrija vadina bandymu spausti kitas bendrijos šalis imtis veiksmų, nes tai ES likimo klausimas. Tad šalys neketina atsisakyti ribojimų. Graikai gąsdina, kad padėtis tik blogės.                        

„Dėl šių ES sprendimų pažeidinėjimų išaugs nelegali ir sumažės arba visai išnyks legali imigracija. Bus priešingai, nei Europa siekia“, – tikina Graikijos migracijos ministras Jannis Mouzalas. 

Tuo tarpu tarptautinės organizacijos baiminasi, kad pavieniai šalių sprendimai sukels humanitarinę krizę.

„Šalys turi dirbti kartu, o ne viena prieš kitą“, – ragina Europos Komisijos atstovė Natasha Bertaud.

Kuo toliau, tuo sunkiau dirbti kartu. Vengrija paskelbė rengsianti referendumą dėl ES sprendimo privalomai pagal kvotas dalintis pabėgėliais. O pati kvotų sistema iki šiol neveikia – išsidalinti šeši šimtai pabėgėlių iš daugiau nei šimto tūkstančių.