Sprogimas trąšų gamykloje netoli Veiko miesto Teksaso valstijoje kai kam priminė branduolinės bombos sprogimą, kai kam tornadą. Sprogimo garsą girdėjo net už 100 km nuo sprogimo epicentro esančios valstijos sostinės Dalaso gyventojai.

Sukėlė žemės drebėjimą

Žiniasklaida pareiškė, kad sprogimas nušlavė nuo žemės paviršiaus pusę Vesto miestelio, esančio už 32 km nuo Veiko miesto.

Netoli sprogimo epicentro buvę pastatai sugriuvo, kaip suręsti iš kortų. Nelaimės mastas, pasak gelbėtojų, didžiulis. Vien žuvusiųjų rasta mažiausiai 20. Tiesa, pasak pareigūnų, aukų skaičius augs.

Nukentėjusių buvo šimtai. Jiems skubi pagalba buvo teikiama miesto stadione. Vesto meras Tommy Muska patvirtino, kad sprogimas smarkiai apgadino pastatus penkių kvartalų spinduliu aplink gamyklą.

„Atrodo, tarsi būtų sprogusi branduolinė bomba“, – sakė sukrėstas meras.

Sprogimas „West Fertilizer“ įmonei priklausančioje gamykloje nugriaudėjo vakare apie 20 val. vietos laiku. Įmonė įsikūrusi į šiaurę nuo Veiko miesto.

Sprogimas buvo labai stiprus. Jis buvo girdėti 100 km spinduliu. JAV Geologijos tarnybos geofizikė Jessica Turner tvirtino, kad „užfiksavo sprogimo sukeltus žemės virpesius“, ir nurodė, jog jų stiprumas siekė 2,1 balo pagal Richterio skalę.

Pasak ugniagesių, sprogo amoniako trąšos, nors nebuvo patikslinta, kas konkrečiai sukėlė sprogimą.

Labiausiai per sprogimą nukentėjo į gaisrą skubantys miesto ugniagesiai. O gyventojai, gyvenantys netoli gamyklos, pasakojo, kad sprogimo banga akimirksniu suknežino jų namų langus.

Po sprogimo kilo gaisras. Liepsna iš fabriko netrukus persimetė į kitus namus.

Priminė karo zoną

Visą naktį po sprogimo gelbėtojai bandė rasti likusius gyvus ir suskaičiuoti aukų lavonus. Pasak pareigūnų, gesindami ugnį žuvo nemažai ugniagesių. Sužeistų gali būti per 160.

Sprogimas sugriovė Vesto mieste esančius slaugos namus, taip pat daugiabutį. Rajone pasklido cheminių medžiagų debesis.

Buvo evakuojami žmonės. Kai kuriems nukentėjusieji buvo transportuojami gydyti į Dalasą, kitiems pagalba suteikta vietoje. Sužeidimus, pasak medikų, sukėlė nudegimai.

„Sugriauta labai daug. Nieko panašaus nesu matęs, – pripažino duodamas interviu vietos televizijai apygardos šerifas Parnellas McNamara. – Tai panašu į karo zoną.“

Kiti pareigūnai sakė, kad sprogimo žala jiems priminė 1995 m. Oklahomos mieste įvykdyto sprogimo nuostolius.

Pareigūnai labiausiai nuogąstavo, kad nesprogtų antroji trąšų saugykla, – tokiu atveju nelaimės mastas būtų dar didesnis, nors pirmasis sprogimas 2,5 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje sulygino su žeme apie 80 namų.

Nelaimė Jonavos „Azote“

1989 m. tuometėje „Azoto“, dabar – „Achemos“, gamykloje, suirus skystojo amoniako saugyklai, į įmonės teritoriją išsiliejo 7,5 tūkst. tonų šio pavojingo skysčio. Jis pasklido aplinkui saugyklą, smarkiai garavo ir nuo atsitiktinių ugnies židinių užsidegė. Degantis amoniakas pasiekė nitrofoskos cechą, užsidegė ir tas cechas, ir trąšų sandėlis. Dėl aukštos temperatūros prasidėjo cheminis nitrofoskos skilimas, į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos. Nuodingų cheminių junginių debesys pradėjo kauptis aplink Jonavą, vėjas pradėjo juos nešti Ukmergės, Širvintų, Kėdainių link. Aplinkinių rajonų vietovėse nuodingų medžiagų koncentracija ore buvo itin didelė, žmonės ir gyvūnai duso, alpo. Per avariją žuvo septyni ir nukentėjo tūkstančiai žmonių Jonavos, Kėdainių, Ukmergės bei Širvintų rajonuose. Likviduojant avarijos padarinius žuvo septyni žmonės, o apie 55 buvo sužeista. Kiek prarado darbingumą, sveikatą, kiek pirma laiko mirė – nežinoma.

Didžiausios pramoninės katastrofos

• 1932–1968 m. Japonijos Minamatos mieste, Kumamoto prefektūroje, „Chisso“ korporacija aplaidžiai tekino didelius kiekius gyvsidabrio į jūrą. Tai sukėlė masinę ligų epidemiją Japonijoje.

• 1979 m. Trijų mylių saloje, Pensilvanijos valstijoje, esančioje atominėje elektrinėje įvyko incidentas, po kurio mažas kiekis radioaktyvių medžiagos pasklido į atmosferą.

• 1986 m. po reaktoriaus sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyvių medžiagų.

• 1989 m. netoli Aliaskos užplaukęs ant povandeninės uolos nuskendo tanklaivis „Exxon Valdez“. Į vandenyną ištekėjo 750 tūkst. barelių naftos.

• 2001 m. per sprogimą vienoje chemijos įmonėje Prancūzijoje, Tulūzos mieste, žuvo 31 žmogus, o dar per 2000 buvo sužeista. Tąsyk sprogimas driokstelėjo angare, kuriame buvo 300 tonų amonio nitrato, naudojamo kaip trąšos, tačiau taip pat kaip sprogmenys.

• 2005 m. Teksase sprogo trečia pagal dydį JAV naftos perdirbimo įmonė, priklausanti bendrovei „British Petroleum“. Žuvo 15 darbininkų, 170 buvo sužeista.

Komentaras

Linas Balsys, Seimo narys

Kalbant apie įmones Lietuvoje, jos pačios turi garantuoti saugumą pagal galiojančius įstatymus. Jei nutinka tokio masto avarija, ypač susijusi su cheminėmis medžiagomis, tiek valstybinės tarnybos ir institucijos turi informuoti visuomenę bei likviduoti padarinius, tiek pačios įmonės, kurios neša didžiausią atsakomybę. Jei nustatoma, kad kalta pati korporacija, ji turės mokėti milijonines, gal net milijardines baudas ir kompensacijas. Lietuvoje, kiek žinau, Jonavos „Achemos“ gamykla nuo seno daug investuoja į saugumą, ir bent kol kas nesu girdėjęs, kad ten būtų buvę kokių nors didelių incidentų. Žinoma, yra jų buvę. Viskas, kas susiję su cheminėmis medžiagomis, labai pavojinga.