Pastarosiomis dienomis nuskambėjo nuogąstavimų dėl pasirodžiusių pranešimų, kad atgal į Siriją buvo išsiųsti šimtai iš šios šalies atvykusių pabėgėlių. Pranešama, kad prieš tai jie esą buvo priversti pasirašyti sutikimus turkų kalba, nors jos nemoka.

VRM vadovas Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) tokius teiginius paneigė. „Vykdome operaciją nuo liepos 12 dienos. Stambule sulaikėme 6 122 žmones, įskaitant 2 600 afganų“, – televizijai NTV sakė ministras. Anot jo, tarp suimtųjų yra sirų, bet nepatikslino, kiek.

„Pagaudami neregistruotus sirus siunčiame juos į pabėgėlių stovyklas“, – pažymėjo S. Soylu, užsiminęs apie vieną iš tokių centrų Turkijos pasienio provincijoje Chatajuje. Jis pridūrė, kad dalis sirų „savanoriškai“ nusprendžia grįžti į savo gimtąją šalį – į rajonus, kur aprimo kautynės.

Turkijoje šiuo metu gyvena per 3,5 mln. sirų pabėgėlių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Daugelis jų turi „laikinos apsaugos“ leidimus, tačiau šie dokumentai leidžia jiems gyventi tik toje provincijoje, kur jie yra užsiregistravę. Šiuo metu vykdoma griežtų priemonių kampanija nukreipta prieš atvykėlius, atvykusius į Stambulą, bet neturinčius leidimo gyventi šiame mieste.

Viena sirų nevyriausybinių organizacijų koalicija pirmadienį paskelbė, kad daugiau nei 600 sirų praėjusią savaitę Stambule buvo suimti ir išsiųsti atgal į Siriją, o ne į atitinkamas Turkijos provincijas. Koalicijos teigimu, dauguma jų turėjo kitose provincijose išduotus leidimus apsistoti.

Griežtų priemonių kompaniją surengė Stambulo gubernatoriaus biuras, kurį kontroliuoja centrinė vyriausybė Ankaroje.

Tokių veiksmų imtasi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) partijai AKP pralaimėjus Stambulo mero rinkimus. Kai kas teigia, kad valdančiosios partijos populiarumas smuko dėl miestą užplūdusių migrantų. Gubernatoriaus biuro duomenimis, šiame didmiestyje gyvena 547 tūkst. registruotų sirų.

Anksčiau liepą Stambule įsikūrusio Kadiro Haso (Kadiro Chaso) universiteto paskelbta apklausa rodo, kad visuomenėje auga priešiškumas atvykėlių atžvilgiu: nepritariančių migrantų buvimui respondentų padaugėjo nuo 54,5 proc. 2017 metais iki 67,7 proc. šiemet.