Stokholme studijuojanti lietuvė nemėgsta švedų šaltumo

Įspūdingas vaizdas atsiveria į Švedijos sostinę – Stokholmą - pažiūrėjus iš paukščio skrydžio.

Kai Birutei Bunkutei draugė pasiūlė parengti dokumentus magistrantūros studijoms Švedijos universitete, perspektyva išvažiuoti į Stokholmą jai atrodė neįmanoma – kaip į Mėnulį nuskristi. Dabar mergina Švedijoje skaičiuoja jau trečius gyvenimo metus, o rudenį krausis lagaminus ir išvažiuos studijų tęsti Anglijoje. Sutrumpintu vardu – Bi – vadinama lietuvė svajoja projektuoti lėktuvų variklius.

Taps inžiniere

Tokia nemoteriška profesija B.Bunkutė yra užsidegusi, studijoms skiria daugybę laiko ir vadina save darboholike. Didžioji dalis jos laiko prabėga universitete. Čia ji kelerius metus ir dirba. Po ilgų paieškų, dokumentų siuntinėjimo ir prašymų neseniai ji sulaukė žinios, kad gavo darbą ir doktorantūros studijų finansavimą viename Anglijos universitete.

Lietuvoje B.Bunkutė studijavo aplinkos inžineriją, o Švedijoje pakeitė į kitą specialybę - į mechaniką. Ją labiausiai domina degimo procesai dujų turbinose ir turbovarikliuose naudojant alternatyvų kurą.

Ateityje studentė norėtų projektuoti degimo kameras lėktuvų varikliams, kurti jų dizainą ir ieškoti naujų technologinių sprendimų. Kadangi lėktuvų varikliai Lietuvoje negaminami, darbo vietos ji žvalgysis Švedijoje, Anglijoje arba Amerikoje. Mergina dar nežino, kurioje šalyje nori gyventi, bet greičiausiai į Lietuvą negrįš. Ji galėtų dirbti ir energetikos srityje, tačiau tai atrodo ne taip įdomu. Kol kas ji planuoja tik trejus metus į priekį – doktorantūros studijas Anglijoje.

Gali pragyventi

„Klaipėdai“ ji pasakojo, kad ir universitete įmanoma užsidirbti pakankamą algą. Tarkim, doktoranto alga Švedijos universitete prasideda nuo 13 tūkstančių kronų (apie 5000 litų), o gyvenant taupiai, galima išsiversti ir su 6 tūkstančiais kronų. Daugiausiai ji išleidžia maistui ir būsto nuomai.

Dabar B.Bunkutė gyvena studentų bendrabutyje, o už kambario nuomą moka apie 1000 litų. Bendrabučio kambaryje yra dušas ir tualetas, o viena virtuve tenka dalytis su dar dvylikos kambarių gyventojais. Mergina nevalgo restoranuose, apsiperka tada, kai prekybos centruose vyksta išpardavimai.

Laivas dugne

Gyventi Stokholme B.Bunkutei patinka. Pasak jos, tai didelis ir spalvingas miestas, kuriame daug ką galima nuveikti ir nuobodžiauti nėra kada. Ji mėgsta pasivaikščioti senamiestyje, pasėdėti ant pievelės prie karaliaus rūmų. Vazos muziejuje mergina gali praleisti kad ir visą dieną. Didžiulis laivas, nuskendęs vos tik jį nuleido į vandenį, dugne išgulėjo 333 metus ir tapo turistų traukos centru. Pati mėgstamiausia B.Bunkutės vieta Stokholme – apžvalgos aikštelė ant didžiulės uolos senamiestyje, priešais miesto rotušę. Čia ji ateina pasvajoti ir nusiraminti.

Linksminasi su savais

Pasak B.Bunkutės, švedai mėgsta vaikščioti į kiną, restoranus, įvairiausius renginius. Stokholmo aikštėse labai dažnai vyksta nemokami koncertai, artistų trupių pasirodymai, kuriuos finansuoja savivaldybė. Jai ypač įsiminė praėjusių metų studentų paradas. Visų universitetų kiekvieno fakulteto studentai ruošė eisenas pasirinkta tema ir stengėsi nustebinti vienas kitą netikėtais sprendimais. Parade galima buvo pamatyti ir važiuojantį akvariumą, kuriame plaukiojo studentai, ir važiuojantį automobilį, kuriame sėdinčių keleivių ir vairuotojo kaklus siekė vanduo.

Jai pačiai bene didžiausia šventė buvo tuomet, kai praėjusiais metais Europos krepšinio čempionato finale laimėjo lietuviai. Šiemet ji pajuto ir Stokholme siautusią futbolo karštinę, kuri, iškritus švedams, jau aprimo.

Vis dėlto smagiausiuose ir tikruose vakarėliuose B.Bunkutė linksmindavosi tada, kai į vieną krūvą sueidavo lietuviai. Pasak jos, švedai šiuo atžvilgiu ganėtinai nuobodūs. B.Bunkutė tikino, kad su lietuviais visada švenčiama triukšmingai. Jei į vakarėlį bent kelis kartus neatvažiuodavo universiteto bendrabučio apsauga, vakarėlis būdavo vadinamas nevykusiu.

Eina sporto atostogų

Merginą nustebino ir švedų įprotis sportuoti. Stokholme sportuoja visi – nuo mažų vaikų iki senelių. Pasak jos, švedai kartą per metus gali pasiimti savaitę sporto atostogų. Paprastai tada visa šeima važiuoja slidinėti į kalnus.

Studentei susidarė įspūdis, kad švedai labai daug geria. Vakarėliai prasideda penktadienio vakarą ir tęsiasi iki sekmadienio paryčių. Sekmadienį alkoholio parduotuvės nedirba. Švediškas maistas jai nepatinka, o mityba atvykus gyventi į Stokholmą pasikeitė - dabar B.Bunkutė valgo labai daug daržovių, žuvies. Pasak merginos, majonezas čia beveik nevalgomas, o atrasti varškės – neįmanoma.

Patys švedai labai dažnai perka įvairiausius pusgaminius, valgo restoranuose. Į geresnį restoraną nenueisi neturėdamas bent 100 litų sočiai vakarienei. Pasak B.Bunkutės, populiariausias švedų patiekalas – mėsos kukuliai. Be to, visi mėgsta žuvis, ypač lašišas, kurios čia nelabai brangios.

Švediškai nekalba

B.Bunkutės manymu, švedai yra malonūs, bet šalti, mažai bendraujantys žmonės. Bendrabutyje kartu su švedais gyvenanti mergina prasilenkdama koridoriuje su kaimynais tik pasilabina. Į artimesnę draugystę jie nesileidžia.

Nors prieš išvažiuodama studijuoti B.Bunkutė ne itin gerai kalbėjo angliškai, po mėnesio persilaužė. Patys švedai labai gerai kalba angliškai, šia kalba bendraujama ir universitete.

Švedų kalbos per trejus metus ji taip ir neišmoko, todėl laikraščiuose žvilgteli tik į reklamas, o televizoriaus nežiūri. B.Bunkutė menkai jaučia ir Švedijos karalių egzistavimą. Kadangi neskaito švedų spaudos, apie juos turi mažai informacijos. Žino tik tiek, kad paskui princesę Viktoriją nuolat laksto paparacai.

Kiekvieną dieną mergina peržvelgia populiariausius Lietuvos interneto tinklalapius, bent du kartus per metus grįžta namo į Vilnių, todėl nesijaučia atitrūkusi nuo gimtosios šalies. Ji labiausiai pasiilgsta draugų, šeimos ir lietuviško maisto.

„Manau, kad gyvenimas visur yra panašus – su savomis problemomis. Vis dėlto išvažiavus pasaulis ima atrodyti truputį kitoks – mažesnis. Ir supranti, kad, kur bebūtum, vis tiek laimėti ir suklysti gali tik pats“, - teigė B.Bunkutė „Klaipėdai“.