Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį prisidėjo prie protestų prieš Graikijos vyriausybę, šalį paralyžiavus visuotiniam streiku dėl skausmingos pensijų sistemos reformos, kurią reikalauja vykdyti tarptautiniai skolintojai.

Atėnuose apie 40 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijose, kurioms baigiantis trumpam buvo prasiveržęs smurtas, kai anarchistai protestuotojai apmėtė akmenimis ir Molotovo kokteiliais policijos pareigūnus prie parlamento.

Šis visuotinis streikas buvo iki šiol didžiausio nepritarimo premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vyriausybės politikai ženklas. Darbą sustabdė įvairiausios įstaigos – pradedant mokyklomis, baigiant laidojimo namais; pasipiktinimas suvienijo įvairių profesijų atstovus, tarp jų menininkus, taksistus, teisininkus, gydytojus, veterinarus, inžinierius ir jūrininkus.

Šalies vidurio regione esančiame Larisos mieste užsidarė kavinės, o ūkininkai daug kur blokavo kelius ir važinėjo traktoriais gatvėmis antrojo didžiausio šalies miesto Salonikų centre.

Streikas smarkiai sutrikdė gyvenimą šalyje: neveikė mokyklos ir privačios įmonės; sutriko susisiekimas, įskaitant skrydžius ir keltų reisus, kurie vėlavo arba buvo atšaukti.

Valstybinėse ligoninėse dirbo tik būtiniausias personalas, o dėl ūkininkų vykdomų blokadų vairuotojams kai kur teko važiuoti aplinkiniais keliais.

Policijos pareigūnai taip pat planuoja penktadienį surengti demonstraciją Atėnų centre.

Protestai vyko bent 12 miestų, didėjant profsąjungų pykčiui dėl A.Cipro kairiosios vyriausybės politikos. Valdantieji pažadėjo apsaugoti žmones nuo pensijų mažinimo trumpuoju laikotarpiu, bet didinti socialinio draudimo įmokas dirbantiesiems, siekiant sustiprinti braškančią sistemą.

Pensijų sistemos pertvarka yra vykdoma pagal Graikijai suteiktą naujausią 80 mlrd. eurų tarptautinį finansinio gelbėjimo paketą. Atėnų vyriausybė dėl jos pastaruoju metu derėjosi su euro zonos skolintojais ir Tarptautiniu valiutos fondu.

Spaudimą A.Ciprui taip pat didina ketvirtadienį Europos Komisijos paskelbta ataskaita, kurioje perspėjama, kad pensijų reformos ir naujų mokesčių didinimų nepakaks, kad būtų pasiekti finansinio gelbėjimo programoje numatyti uždaviniai.

„2016 ir 2017 metais bus reikalingos tolesnės priemonės, kad būtų pasiekti šios programos pagrindiniai (biudžeto) pertekliaus uždaviniai“, – sakoma dokumente, kuriame prognozuojama, kad Graikija šiemet vėl patirs nedidelę recesiją ir nacionalinis įsiskolinimas padidės iki 185 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).