Būtent ši tema ir dominuos ketvirtadienį prasidedančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonominiame forume, kuris vyks iki šeštadienio. Jo metu daugiausia ir bus kalbama apie būdus įpūsti Rusijos ekonomikai naujos gyvybės.

Kremlius vadinamojo „rusiškojo Davoso“ metu sieks įtikinti, kad ilgiausia krizė Vladimiro Putino valdymo laikotarpiu, artėja prie pabaigos, nors šalies ekonominės prognozės išlieka niūrios, nes šaliai vis dar taikomos Vakarų sankcijos.

Štai keturi pagrindiniai klausimai Rusija ir jos investuotojams.

Kokia dabartinė šalies ekonominė padėtis?

Dėl gerokai atpigusios naftos, iš kurios Rusijos valdžia gauna didžiąją dalį pajamų, o taip pat Vakarų sankcijos dėl Ukrainos krizės, Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais smuktelėjo 3,7 proc. ir toliau mažėjo šių metų pradžioje.

Prasta metų pradžia privertė nerimauti analitikus, nes kartu su nafta krito ir rublio kursas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis sulaukta geresnių žinių. Rodos, kad ekonomika geriau nei tikėtasi atlaikė sausio mėnesio šoką, kai naftos kainos smuko iki žemiausio lygio per 12 metų, o rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė rekordines žemumas.

Nuo tada naftos kainos padvigubėjo, dėl ko taupymo priemonės Rusijoje veikiausiai nebebus tokios skausmingos.

Be to, Rusijos centrinis bankas praėjusią pareiškė, kad šalies ūkis „jau greitai vėl ims augti“.

Koks ekonominio atsigavimo scenarijus?

Tačiau birželio pradžioje paskelbtame komentare šalies ūkio ministras Aleksejus Uliukajevas rašė, kad Rusija išgyvena „stagnaciją“ ir „beveik neįmanoma“ grįžti prie įspūdingo augimo tempo, kuris buvo fiksuojamas pirmųjų dvejų V. Putino prezidentavimo kadencijų metu 2000-2008 metais.

Ne vienerius metus tarptautinės ekonominės organizacijos, kaip Tarptautinis valiutos fondas, perspėjo Maskvą apie ūkio plėtros lėtėjimo riziką dėl senstančios populiacijos ir sąlygų, kurios atbaido investuotojus, įskaitant biurokratiją ir korupciją.

Gegužės pabaigoje V. Putinas pats pirmą kartą per dvejus metus sukvietė savo Ekonominę tarybą ir paprašė buvusio finansų ministro Aleksejaus Kudrino, kuris yra gerbiamas tarp liberalų, patarimo dėl reformų, kurias reikėtų įgyvendinti prieš 2018 metų prezidento rinkimus.

V. Putinas perspėjo, kad be „struktūrinių reformų“, ūkio augimas bus artimas nuliui ir bus mažiau erdvės manevruoti sprendžiant socialinės apsaugos ir kariuomenės finansavimo klausimus.

Kokios siūlomos reformos?

Svarstomos reformos iš esmės atitinka TVF rekomendacijas: griežta biudžeto kontrolė, infliacijos kontrolė, o taip pat liberalizavimas siekiant spręsti demografinius iššūkius ir stimuliuoti privatų sektorių, kad šalies ekonomika būtų mažiau priklausoma nuo energetikos sektoriaus.

Siekiant skatinti investicijas, A. Kudrinas siūlo didinti išlaidas infrastruktūrai ir priemonėms, kurios padės skatinti eksportą. Taip pat siūloma darbo rinką padaryti lankstesnę, paprastinti darbuotojų atleidimą ir ilginti pensinį amžių.

Pastarąjį ekspertai vadina tiksinčia bomba, nes dabar moterys Rusijoje į pensiją išeina 55 metų, o vyrai – 60 metų, ir tokia tvarka nesikeitė 80 metų.

A. Kudrinas taip pat siūlo mažinti spaudimą verslui ir įvairias patikras, kurios sukuria sąlygas klestėti korupcijai ir netikrumui.

Kokia sėkmės tikimybė?

Esminių reformų įgyvendinimo laikotarpis bus lėtas dėl artėjančių parlamento rinkimų, kurie vyks rugsėjį, o taip pat 2018 metais vyksiančių prezidento rinkimų, viename neseniai duotame interviu sakė A. Kudrinas.

Valdžia „jas įgyvendins lėtai, nes rinkimų ciklas sumažina reformų radikalumą“, pažymėjo buvęs finansų ministras.

Kita skepticizmo priežastis yra ta, jog naftos kainos atsigauna, nors tai ir yra gera žinia Rusijai.

„Didesnės naftos kainos neskatina valdžios įgyvendinti nepopuliarių reformų. Jos tarsi numalšina jausmą, jog jas būtina skubiai įgyvendinti“, – pažymėjo analitikai iš politinės rizikos tyrimų firmos „Eurasia Group“.

Savo ruožtu Rusijos prezidento įgaliotiniais verslininkų teisių klausimais Borisas Titovas neseniai pareiškė, kad reformos yra „neįmanomas“ be santykių su Vakarais normalizacijos, nes „prieiga prie technologijų ir finansavimo iš esmės negalima“ dėl sankcijų.