Centimetro tikslumu
"Dėmesio visai įgulai: susidūrėme!" – radijo ryšiu nuskamba pranešimas arabiškai ir instrukcijos anglų kalba. Virtualiame pasaulyje paplitusiame vaizdo įraše galima pamatyti ir bent pabandyti išgyventi, ką reiškia, kai Sueco kanale milžiniškas konteinerių laivas susiduria su balkeriu. Vaizdo įrašas internete atskleidžia, koks subtilus darbas vairuoti milžinišką laivą kanalu, kurio siauriausia vieta – vos 60 m.
"Kai kurių kapitonų nervai visiškai pakrinka", – apie nuo 11 iki 16 valandų trunkančią kelionę 193 km ilgio kanalu agentūrai DPA pasakojo Mohamedas Roshdy. Egiptietis beveik keturis dešimtmečius dirba Sueco kanalo locmanu. Be jo pagalbos tanklaiviai ir dideli konteinervežiai negalėtų saugiai plaukti ir nuolat rizikuotų patirti milijonais dolerių skaičiuojamus nuostolius ar susidurtų su dar blogesniais padariniais.
Darbas Sueco kanale neatsiejamas nuo nuolatinės įtampos ir širdies problemų, sako M.Roshdy, vedantis mokymus tokių didelių koncernų kaip laivybos kompanija "Hapag-Lloyd" ar energetikos bendrovė "Shell" darbuotojams.
Valdyti, pvz., 400 m ilgio plieninį milžiną nėra lengva net patyrusiems jūreiviams: laviruojant siauru navigacijos kanalu reikia atsižvelgti į srovės tėkmę, šoninį vėją. Dykumos vėjas kanale gali šėlti didžiuliu 40–50 mazgų per valandą greičiu, kuriam aukštas laivas – it oro balionas. "Laivas – ne automobilis. Niekada nežinai, kur jis pasuks, jei prarasi kontrolę", – sako M.Roshdy.
Tačiau alternatyvos Sueco kanalui nėra. Bent jau tanklaiviams, kurie iš Saudo Arabijos ar Irako plaukia į Nyderlandus, Italiją ar JAV ir kelionės tikslą turi pasiekti griežtai suplanuotu laiku.
Kanalas vandens kelią iš Europos į Indiją sutrumpina apie 7 000 km, aplinkkelis pro Gerosios Vilties kyšulį pailgintų kelionę dar trimis savaitėmis – amžinybę šiais griežtai suplanuotos prekybos laikais.
Nauda laivybai
Pirmieji mėginimai sujungti Viduržemio ir Raudonąją jūras bei megzti glaudesnius tarptautinės prekybos tarp Europos ir Azijos ryšius siekia dar senovės Egipto laikus. Tarp Nilo deltos ir Raudonosios jūros kanalas buvo iškastas dar XII a. pr. m. e. Tačiau galiausiai VIII a. jis buvo galutinai apleistas ir nebenaudojamas.
Naujos vizijos sutrumpinti kelią tarp Europos ir Azijos tapo realybe XIX a. antrojoje pusėje, kai dėl progreso ir technikos išradimų Vakarų visuomenę apėmė tikra ekstazė, o vizionieriai nebespėjo ieškoti investuotojų savo idėjoms įgyvendinti.
1854 m. prancūzų diplomatas, inžinierius F.de Lessepsas sudomino savo projektu Egipto karalių. Įveikęs įvairias užkulisines intrigas, prancūzas pasiekė savo. 1858 m. buvo įsteigta Sueco kanalo kompanija, kuri turėjo pasirūpinti projekto įgyvendinimu ir jį prižiūrėti 99 metus, kol galiausiai kanalas turėjęs pereiti Egiptui. Kompanija buvo privataus Egipto koncerno, kurio kapitalas priklausė Prancūzijai ir Egiptui, nuosavybė. Vėliau kanalo veikloje ėmė dalyvauti ir britai, įsigiję dalį egtiptiečių akcijų.
Kaina: XIX a. pabaigos inžinerijos stebuklas pastatytas naudojant primityvią techniką. Scanpix nuotr.
Pirmasis laivas kanalą perplaukė 1869 m. lapkričio 17 d. Naujasis maršrutas leido laivams daug greičiau iš Europos nuplaukti į Aziją ir atgal, išvengiant pavojingesnės kelionės aplink audringą Gerosios vilties kyšulį Afrikos pietuose.
Į anuomet didžiausio pasaulinio jūrų transporto projekto atidarymo iškilmes buvo suplūdę pusė tūkstančio kviestinių garsenybių iš viso pasaulio. Tarp svečių buvo ir tuomečio Prancūzijos imperatoriaus Napoleono III žmona imperatorienė Eugenie.
Sueco kanalo atidarymą lydėjo fejerverkai ir prašmatni puota: anuomet nevaisingoje žemėje įgyvendintas projektas prilygo technikos stebuklui.
Unikalus projektas
Žinoma, nei per iškilmes, nei vėliau niekas nekalbėjo apie milijoną egiptiečių, kurie ne tik buvo įdarbinti prievarta, bet ir triūsė nepakeliamomis sąlygomis, dešimtys tūkstančių jų neteko gyvybių.
Sueco kanalas kastas nuo 1859 iki 1869 m. Kasėjai dirbo primityviais įrankiais, krovinius gabeno kupranugariais ir mulais, kol galiausiai "Egipto gyvybės linija", kaip jį neseniai pavadino Sueco kanalo valdybos vadovas Osama Rabie, padėjo žmonijai žengti dar vieną žingsnį globalizacijos link.
Oficiali proojekto statistika įspūdinga dar ir XXI a. Šiandien 193,3 km ilgio kanalo gylis – 24 m, vyraujantis plotis 205–225 m. Kanalas neturi šliuzų, nes Raudonosios ir Viduržemio jūrų vandens lygis yra bemaž vienodas. Už kitą garsųjį kanalą, Atlanto ir Ramųjį vandenyną jungiantį Panamos kanalą Suecas ilgesnis daugiau nei dukart.
Sueco kanalo kelias driekiasi per tris ežerus: Manzilą, Timsą ir Didįjį Kartųjį ežerą. Kanale galimas vienpusis eismas, tačiau Didžiajame Karčiajame ežere ir tarp Kantaros bei Ismailijos laivai gali prasilenkti. Vakariniu kanalo krantu nutiestas geležinkelis.
Į vakarus nuo Sinajaus pusiasalio esantis kanalas jungia Port Saido uostą Viduržemio jūroje ir Suecą Raudonojoje jūroje.
Apie tai, kad vėliau (1981 m.) po kanalo dugnu atsiras Sinajų ir žemyninę Afriką sujungsiantis tunelis, kanalo krantus sujungs vienas aukščiausių pasaulyje vadinamųjų kabelinių tiltų (2001 m.) ir ilgiausias pasaulyje pasukamas geležinkelio tiltas (2001 m.), pirmieji vizionieriai vargiai galėjo pagalvoti.
Krizių šaltinis
Tačiau tikroji šventė Sueco kanalo šeimininkui Egiptui praasidėjo gerokai vėliau, 1956-aisiais, kai kanalas buvo nacionalizuotas ir tapo vienu svarbiausių šalies užsienio valiutos šaltinių.
1888 m. pagal tarptautinę konvenciją kanalu buvo leista plaukti visų valstybių laivams ir taikos, ir karo metu. Pagal 1936 m. sutartį su Egiptu britai buvo gavę teisę kanale laikyti savo ginkluotąsias pajėgas, tačiau 1954-aisiais nauja sutartis šią privilegiją panaikino.
Nors, anot kanalo idėjos autoriaus, kanalas "nėra vienos valstybės prerogatyva, jo atsiradimą lėmė žmonijos lūkesčiai – ir jiems jis priklauso", XX a. viduryje Kaire nuspręsta kitaip.
Po to, kai JAV ir Jungtinė Karalystė atsisakė finansuoti Egipte statomą Asuano užtvanką, 1956 m. liepą tuometis Egipto prezidentas Gamalas Abdel Nasseras, uolus arabų vienybės šalininkas, nutarė nepaisyti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos interesų bei nacionalizuoti šį vandens kelią prižiūrinčią Sueco kanalo bendrovę.
Toks sprendimas smarkiai padidino G.A.Nassero populiarumą savojoje šalyje, tačiau išprovokavo tarptautinę krizę. Galiausiai, įsikišus Jungtinėms Tautoms, 1956-ųjų lapkritį buvo pasiekta taika. Egipto valdžia Sueco kanalą iš naujo atidarė 1957 m. kovą.
Mastelis: kanalas matomas iš komoso. Scanpix nuotr.
Sueco kanalas taip pat buvo tapęs fronto linija per arabų ir Izraelio karus 1967 ir 1973 m. Iki 1975-ųjų Egiptas neleido Sueco kanalu plaukti Izraelio laivams. Vėliau įleisti tik nekariniai, o 1979 m. buvo pasirašyta Egipto ir Izraelio taikos sutartis, kuri atvėrė kelią visiems Izraelio laivams.
Gyvybiškai svarbus maršrutas
2016 m. Egipto prezidentas Abdel Fattahas al-Sisi įspūdingose iškilmėse atidarė per metus iškastą 35 km ilgio naują kanalo šaką, lygiagrečią senajam kanalui. Pastarojo 37 km ruožas taip pat buvo modernizuotas.
Tiesa, kritikai negailėjo kaltinimų Egipto prezidentui iššvaisčius valstybės pinigus, iš kurio naudos buvę ne ka daugiau nei naujosios sostinės statyba į rytus nuo Kairo. Juk trečdalis Egipto gyventojų dar ir šiandien gyvena didžiuliame skurde ir turi išgyventi per dieną išleisdami vos vieną dolerį.
Vis dėlto po modernizacijos Sueco kanalas tapo dar patrauklesnis šiuolaikiniams dideliems laivams. Šiemet rugpjūtį objektą valdančios kompanijos direkcija paskelbė apie didžiausią per vieną dieną praplaukusių laivų skaičių: 81. 2018-2019 fiskaliniais metais pasiekti rekordiniai pardavimai – 5,9 mlrd. dolerių (5,37 mlrd. eurų), o vasarį pasiektas didžiausią per 150 metų dienos tonažas.
"Tonažas šovė aukštyn", – komentavo Paulio Valery-Montpellier universiteto profesorius ir laivybos specialistas Jeanas-Marie Miossecas. Jo nuomone, pajamų iš Sueco kanalo augimas susijęs su konteinerinių laivų eismo tarp Azijos ir Europos, taip pat tarp Europos ir Indijos pusiasalio padidėjimu.
"Plėsdama kanalą Egipto valdžia siūlo didesnį potencialą, ypač kiek tai susiję su laivų dydžiu ir plaukimo laiku", – aiškino ekspertas.
Jei kada nors būtų sustabdytas eismas šia arterija, pasaulio jūrų prekybai tai būtų milžiniškas smūgis. Šiandien juo plaukiantys laivai sudaro 10 proc. visos tarptautinės jūrinės prekinės laivybos. Pernai Sueco kanalu praplaukė 18 tūkst. laivų – vidutiniškai apie 50 per dieną.
Nepaisant šio optimizmo, deklaruojamas tikslas apyvartą iki 2023-iųjų padidinti dvigubai skendi miraže. Prieš keletą metų rekordiškai smukus naftos kainoms, kai kurios laivybos kompanijos laivus nukreipė ilguoju keliu – taip buvę pigiau, nei mokėti Sueco kanalo mokestį.
Santūrios iškilmės
Nors net ir praėjus 150 metų nuo atidarymo, kanalas išlieka Egipto pasididžiavimu, šią sukaktį Kairas mini kukliai.
F.de Lessepsi ir jo indėlio į Sueco kanalo projektą atminimu besirūpinančios asociacijos atstovas Arnaud Ramiere'as de Fortanier žurnalistams sakė manąs, kad ši sukaktis yra kebloka.
"1956-ųjų reikalas pasisuko bloga kryptimi", – aiškino jis. Anot A.R.de Fortanier, bendrovės buvę akcininkai laikosi pozicijos, kad per Sueco krizę visos šalys elgėsi netinkamai ir kad ji buvo katastrofa.
Užuot pabrėžusi kanalo istoriją iki 1956-ųjų, Egipto valdžia linkusi atkreipti dėmesį į jo dabartinius pasiekimus ir indėlį į ne pačius geriausius laikus išgyvenančios valstybės ekonomiką. "Visi istoriją rašo savaip", – sakė Prancūzijos ambasadorius Stephane'as Romatet.
Egiptas ir Prancūzija kanalo atidarymo metinių proga išleido pašto ženklus su F.de Lessepso portretais. Lapkričio 13-ąją Egipto garsiojoje Aleksandrijos bibliotekoje vyko konferencija "Sueco kanalas: prisiminimų vieta".
Egiptas taip pat stato kanalo istorijai skirtą muziejų Ismailijos mieste, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi Sueco kanalo bendrovė, bet jo atidarymo data dar nėra paskelbta.
Naujausi komentarai