Dar per rinkimų kampaniją išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama prasitarė, kad pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos rinksis savo komandą, bus kompetencija, sąžiningumas ir nepriklausomumas. Šią savaitę jis galutinai apsisprendė dėl savo kabineto narių. Rinkdamasis bendražygius B.Obama išliko ištikimas sau: pragmatiškas skaičiavimas į antrą planą nustūmė kairuolišką laikyseną ir idealistinę retoriką, deklaruotą per rinkimų kampaniją.

Pristatydamas komandą, naujasis JAV prezidentas pabrėžė, kad jam imponuoja žmonės savo srityje geresni už jį patį ir nebijantys reikiamu metu pasakyti "ne".

"Vienas didžiausių Baltųjų rūmų pavojų – būti užvaldytam grupinio mąstymo, kai visi su viskuo sutinka ir nelieka vietos diskusijoms bei nuomonių skirtumams", – pareiškė jis.

Jau dabar įžvelgiamos tam tikros B.Obamos sąsajos su vienu iškiliausių JAV prezidentų Abrahamu Lincolnu (1809–1865 m.), kuris buvo surinkęs "konkurentų komandą", ne visada sutikdavusią su jo požiūriu.

Ekonomistai – praktikai

Turbūt svarbiausiu Ekonomikos patarėjų grupės paskyrimu derėtų laikyti Timothy F.Geithnerio tapimą JAV iždo departamento vadovu. Dienraščio "The Financial Times" teigimu, tai antras pagal svarbą postas administracijoje po prezidento.

T.F.Geithnerio paskyrimas finansų rinkose buvo sutiktas labai palankiai – jis kompetentingas, iš arti "pažįsta" krizę (dirbo kartu su dabartiniu iždo sekretoriumi), gerbiamas ir respublikonų, ir demokratų.

Šis ir kiti B.Obamos paskyrimai į kertinius ekonomikos postus perša mintį, kad naujasis prezidentas puikiai supranta ekonominės krizės rimtumą.

Tai taip pat rodo, kad bus laikomasi pragmatinio požiūrio į ekonomines bėdas. Mat B.Obamos ekonomistai priskiriami centro dešiniesiems ir įvardijami kaip laisvos rinkos šalininkai. Taigi priešininkų gąsdinimai, kad B.Obama, tapęs prezidentu, į visus postus skirs socialistus, neišsipildė.

Rodo pasitikėjimą savimi

B.Obamos ekonomistai privalės ranka rankon dirbti ir su Nacionalinio saugumo patarėjų grupe, nes ekonominiai reikalai (po terorizmo) tampa svarbiausia nacionalinio saugumo problema. Gana iškalbingas šiuo atveju galėtų būti Kinijos pavyzdys: Pekino režimas šiuo metu yra vienas didžiausių JAV kreditorių, turintis 2 trln. JAV dolerių atsargų ir finansuojantis milžinišką Jungtinių Valstijų skolos dalį.

Todėl nacionalinio saugumo komanda atrodo tokia pat galinga ir patyrusi kaip ir ekonomistų grupė. Svarbiausi paskyrimai: buvusi konkurentė Hillary Clinton taps naująja valstybės sekretore, Robertas Gatesas tęs darbą gynybos sekretoriaus poste, atsargos generolas Jamesas Jonesas taps nacionalinio saugumo patarėju.

Pasirinkdamas buvusią varžovę pirminiuose demokratų rinkimuose H.Clinton, B.Obama dar kartą parodė, kad pasitiki savimi. Taip pat, kad jam reikia patarėjų, turinčių autoritetą ir nebijančių nesutikti su juo – dvi savybės, kurių verkiant trūko George'o W.Busho komandai.

Palikdamas gynybos sekretorių R.Gatesą poste ir paskirdamas savo patarėju NATO atsargos generolą J.Jonesą, per rinkimų kampaniją patarinėjusį konkurentui Johnui McCainui, naujasis JAV vadovas mėgina ieškoti sąlyčio su respublikonais. Be to, šie paskyrimai turėtų palengvinti B.Obamos santykius su Pentagonu. Kariniai lyderiai paprastai laikosi respublikoniškų pažiūrų ir dažnai nepasitiki prezidentais, neturinčiais karybos patirties.

Galiausiai naujasis JAV prezidentas davė suprasti, jog laikysis anksčiau išsakyto kurso: išves JAV karius iš Irako ir koncentruosis ties Afganistanu; mėgins susigrąžinti dabar pašlijusį Vašingtono įvaizdį pasaulyje ir nebepasikliaus vien karine galia.

Yra ir silpnų vietų

Vis dėlto manyti, kad naujajai komandai darbas eisis kaip per sviestą, būtų naivu. Ryškiausiu galimo nesutarimo šaltiniu tarp B.Obamos ir jo ekonomistų gali tapti naujojo prezidento užmojis didinti mokesčius. Bet greičiausiai ekonomistai įtikins B.Obamą, kad toks žingsnis esant ekonomikos nuosmukiui yra nekoks sumanymas.

Kalbant apie Nacionalinio saugumo patarėjų grupę, galimų nesutarimų ir silpnų vietų matyti daugiau. H.Clinton pasirinkimas ne vienam sukėlė abejonių, nes jai trūksta patirties užsienio politikoje. Be to, šis paskyrimas sukelia tam tikrų spekuliacijų dėl B.Obamos motyvų: ar tai bandymas gydyti partijos žaizdas, ar bandymas neutralizuoti galimą varžovę 2012 m. prezidento rinkimuose?

R.Gatesas yra tvirtas priešraketinės gynybos sistemos šalininkas, o B.Obama sako, kad pritars jai tik tuomet, kai įsitikins, jog ši techniškai įmanoma. Bet kokiu atveju užkulisiuose kalbama, kad Pentagonas tapo per stiprus ir B.Obama nori susigrąžinti jo kontrolę.

Galiausiai žvelgiant į B.Obamos kabineto sunkiasvorius kyla tam tikrų abejonių, ar šios populiarios asmenybės sugebės dirbti kartu.

Kas laukia Lietuvos?

Lietuva turėtų išlikti ir naujosios Vašingtono administracijos darbotvarkėje. Planai mažinti JAV karinį kontingentą Irake ir koncentruotis ties Afganistanu suteikia nemažų galimybių Vilniui. Būtina ir toliau išnaudoti Lietuvos indėlį Afganistane (Goro provincijoje) plėtojant politinį, karinį ir civilinį bendradarbiavimą su JAV.

NATO plėtros klausimai, energetinis saugumas, demokratizacijos procesai Rytų Europoje taip pat turėtų išlikti JAV prioritetų sąraše. Atrodo, kad B.Obamos administracija ir toliau aktyviai konsultuosis su Lietuva šiais klausimais bei įsiklausys į jos nuomonę.