Daugelis J. Bideno ir Briuselio bendrų prioritetų priklauso nuo Kongreso gebėjimo patvirtinti vyriausybės biudžetą – tai sunki užduotis, nes Atstovų Rūmai vis dar neturi naujo pirmininko, o nesutarimai su kai kuriais respublikonų įstatymų leidėjais dėl pagalbos Ukrainai gali priversti lapkritį uždaryti federalinę vyriausybę.
JAV ir ES vadovai ne tik remia Ukrainos pastangas atremti Rusijos invaziją ir sprendžia „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį padarinius, bet ir aiškinasi, kaip suvaldyti klimato kaitą, ekonominę konkurenciją su Kinija, prekybos ir mokesčių klausimus.
Likus dienai iki susitikimo su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) išreiškė optimizmą, kad JAV prezidentas gali įvykdyti savo pažadus padėti apginkluoti ir finansiškai paremti Ukrainą.
„Esu [dėl to] užtikrintas ir dėkingas už asmeninę Joe Bideno lyderystę, – sakė jis. – Jis padarys viską, kad ši parama būtų patvirtinta.“
Dabar atėjo laikas padvigubinti pastangas.
Ir ES, ir JAV didžiuojasi, kad yra ištikimos demokratijos principams, kurie yra jų vienybės šaltinis Rusijos karo Ukrainoje ir Izraelio bei „Hamas“ karo akivaizdoje.
Savo paramą Izraeliui abi pusės aiškino kaip bendrų demokratinių vertybių atspindį ir pabrėžė, kad karinėse operacijose svarbu laikytis tarptautinės teisės.
Tačiau demokratinių valstybių realybė yra tokia, kad užsienio politika gali keistis kartu su naujais rinkimais, o vidaus politikos interesai gali užgožti diplomatiją. Abi partnerės vis dar nesutaria dėl prekybos, ekonomikos klausimų ir paskatų pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
JAV ir ES vis dar turi baigti rengti susitarimą dėl ekologiškai tvarios plieno ir aliuminio gamybos, kad būtų išvengta Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metu įvestų muitų.
Pasak JAV veikiančio analitinio centro CSIS analitiko Federico Steinbergo (Federiko Steinbergo), J. Bideno paskatos atsisakyti iškastinio kuro europiečiams sukėlė šiek tiek nepatogumų.
Nors ES palankiai vertina JAV pastangas paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kai kurie JAV vadovo programų elementai, anot analitiko, yra protekcionistinio pobūdžio, diskriminuoja prekybos partnerius ir kenkia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemai, kurią Briuselis norėtų atgaivinti.
Tačiau kol kas JAV ir ES savo retorika ir politiniais sprendimais daugiausia dėmesio skiria didiesiems karo ir solidarumo iššūkiams.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį sakė, kad Ovaliajame kabinete pokalbis iš esmės suksis apie Ukrainą ir Izraelį.
„Šiandien vėjai ne tik pučia – šiandien jie yra štorminiai, – sakė ji kalbėdama Vašingtone įsikūrusiame strateginių studijų centre „Hudson Institute“. – Mūsų demokratijas nuolat ir sistemingai puola tie, kurie bjaurisi laisve.“
Be sankcijų Rusijai, ES šalys yra suteikusios Ukrainai apie 85 mlrd. eurų paramą, įskaitant apie 25,5 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą, sakė EK vadovė.
Tačiau dėl JAV Kongrese kilusios suirutės išlieka klausimas, ar JAV įsipareigojimai išliks tvirti. Bendra amerikiečių pagalbos Ukrainai suma iki šiol siekia 113 mlrd. dolerių (106,8 mlrd. eurų).
„Dabar atėjo laikas padvigubinti pastangas“, – ketvirtadienį sakė U. von der Leyen.
Tikimasi, kad J. Bidenas penktadienį paprašys Kongreso 105 mlrd. dolerių (99 mlrd. eurų) papildomo finansavimo, įskaitant 60 mlrd. dolerių (56,7 mlrd. eurų) Ukrainai, iš kurių didžiąja dalimi būtų papildytos anksčiau JAV suteiktų ginklų atsargos.
