„Esame situacijoje, kai Rusija aneksavo Krymą, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas). – Jie rengia daugiau pratybų mūsų kaimynystėje“.

Nuo 2010 metų Švedijos kariuomenė yra sudaryta iš profesionalų ir karių savanorių.

„Pamatėme, kad mūsų daliniai negali būti užpildyti vien tik savanoriškumo pagrindu. Siekiame papildyti savanorių sistemą, todėl ir grąžiname šaukimą“, – teigė ministras.

Šios Skandinavijos šalies teritorijoje jokių ginkluotų konfliktų nebuvo du pastaruosius šimtmečius, tad 2010 metais Stokholmas atsisakė privalomosios karinės tarnybos, pripažinus, jog ji neatitinka šiuolaikinės kariuomenės poreikių.

Pastaruosius du dešimtmečius Švedijos gynybos biudžetas buvo mažinamas, kariuomenę ėmus pritaikyti taikos palaikymo operacijoms užsienyje, o ne šalies gynybai.

Tačiau pastaraisiais metais regione išaugo nerimas dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Maskvos paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

„Nauja saugumo padėtis taip pat yra tikrovė – iš dalies dėl Rusijos jėgos politikos, ilgą laiką nuvertintos ir menkintos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lundo universiteto saugumo ekspertas Wilhelmas Agrellas (Vilhelmas Agrelas).

Nuo 2014 metų žiemos „matome Rusiją ekspansyvią valstybę, pasiruošusią panaudoti smurtą savo interesams užtikrinti“, – pridūrė jis.

Tačiau „šiandien Švediją neturi nei galimybių, nei politinės valios atsitraukti nuo konflikto“ Baltijos jūros regione, sakė ekspertas.

2015 metų birželį Jungtinių Valstijų ir Lenkijos analitinis centras „Cepa“ publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusija organizavo pratybas su 33 tūkst. karių. Jų metu, be kitų dalykų, buvo treniruojamasi užimti Švedijai priklausančią Gotlando salą.

Prieš tris mėnesius Švedijos vyriausybė nusprendė grąžinti karines pajėgas į Gotlandą, kur paskutiniai kariniai daliniai buvo dislokuoti 2005 metais. Čia buvo perkelta 150 karių.

2014 metais Švedijos pareigūnai aštuonias dienas nesėkmingai ieškojo į šalies teritorinius vandenis įsibrovusio povandeniniu laivo. Įtariama, kad jis priklausė Rusijai.

Šaukimą į kariuomenę Švedija pirmą kartą paskelbė 1901 metais, o nutraukė jį 2010 metais. Tačiau karinė tarnyba nekelia didelio susižavėjimo jaunajai švedų kartai, niekada nebuvusiai kareivinėse.

Pirmasis sugrąžinto šaukimo etapas Švedijoje prasidės 2017 metų liepą. Į kariuomenę bus šaukiami tiek vyrai, tiek moterys. Privalomoji karo tarnyba prasidės 2018 metų sausį ir truks 11 mėnesių. Vienu metu kariuomenėje tarnaus 4 tūkst. jaunuolių.

„Svarbu pažymėti, kad šaukiami bus tiek merginos, tiek vaikinai“, – sakė Švedijos gynybos ministras.

„Kariuomenei svarbus lyčių lygybės užtikrinimas“, – pridūrė jis.

Šaukimo grąžinimą Švedijoje palaiko tiek kairiųjų vyriausybė, tiek dešinioji opozicija.

2015 metais švedų politikai sutiko padidinti išlaidas gynybai 1,1 mlrd. dolerių 2016–2020 metais.

Švedijos gynybos padėtis yra labai panaši į Suomijos, turinčios 1 340 km sieną su Rusija.

Abi šios šalys sustiprino karinį bendradarbiavimą su JAV, padidėjus nerimui dėl suintensyvėjusios Rusijos karinės veiklos Šiaurės Europoje.

Suomija pernai kaltino Maskvą, kad ši pažeidžia jos oro erdvę: per atskirus incidentus du Rusijos naikintuvai praskrido į pietus nuo pajūrio miesto Porvo. Šie incidentai taip pat kėlė nerimo ir Švedijai.

Tiek Švedijoje, tiek Suomijoje galimybė stoti į NATO ne kartą buvo svarstoma, bet Rusija griežtai pasisako prieš tai.