Švedija ir Suomija „primena“ ES tarpusavio gynybos sąlygą

Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson).

2009 metų sutarties 42-ajame straipsnyje įrašyta sąlyga reikalauja „kitų ES šalių visomis įmanomomis priemonėmis ateiti į pagalbą ginkluotą ataką patiriančiai valstybei narei“, sakė ji.

Keturioliktoji karo Ukrainoje diena

Tikslus ES karinio solidarumo, panašaus į užfiksuotą NATO 5 straipsnyje, pobūdis lieka miglotas. Ar „jaunesnis“ už šį NATO straipsnį ES karinio solidarumo principas yra privalomas, diskutuojama.

Vasario 24 dieną pradėta Rusijos invazija į Ukrainą išprovokavo susirūpinimą Suomijoje, turinčioje sieną su Rusija, ir Švedijoje.

Abi šalys oficialiai yra neprisijungusios, bet nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio yra NATO partnerės. Neutralumo jos atsisakė baigiantis Šaltajam karui.

Kol kas Stokholmas ir Helsinkis atmeta galimybę kreiptis dėl stojimo į NATO, bet parama tokiam žingsniui šiuo metu yra rekordiškai didelė. Helsinkyje šiuo klausimu prasidėjo parlamentinės diskusijos.

Švedijos „paraiška [stoti į] NATO dabar dar labiau destabilizuotų šią Europos dalį“, antradienį sakė M. Andersson.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) savaitgalį Vašingtone susitiko su JAV lyderiu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Per šias derybas JAV, Suomija ir Švedija sutarė didinti bendradarbiavimą saugumo srityje.

Išaugus įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, dauguma analitikų prognozuoja, kad JAV tikriausiai paremtų šias dvi Šiaurės šalis, jei jos būtų užpultos, tačiau jokių oficialių garantijų nėra pasirašyta.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukėlė Suomijoje diskusijas, ar ši šalis turėtų prisijungti prie NATO, o neseniai atlikta apklausa pirmą kartą parodė, kad dauguma gyventojų pritaria narystei.

Švedijoje taip pat pirmą kartą dauguma žmonių pritaria savo šalies stojimui į NATO, rodo pastarojo meto apklausos.

Jei Suomija ir Švedija galiausiai prisijungtų prie NATO, tai, be abejonės, supykdytų Maskvą, nenorinčią, kad Vakarų karinis aljansas išsiplėstų iki jos sienų.

Vasario pradžioje lankydamasi Suomijoje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) priminė apie ES tarpusavio gynybos sąlygą ir akcentavo Bendrijos „visišką solidarumą“.

Šiame straipsnyje:

Švedija

Suomija

karas Ukrainoje

es gynyba