„Dėl savo geografinės padėties sala suteikia esminių karinių pranašumų laivybos apsaugai ir kontrolei, oro erdvės virš Baltijos jūros kontrolei, taip pat galimybę dislokuoti karinius dalinius ir ginkluotės sistemas“, – sakoma Švedijos kariuomenės vyriausiojo vado Micaelio Bydeno (Mikaelio Biudeno) pranešime.

2015 metais Švedija pareiškė dėl pablogėjusios saugumo padėties nusprendusi sugrąžinti karius į Gotlandą, praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po paskutinių karių išvedimo iš šios salos.

Šis žingsnis buvo atliktas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kilus separatistiniam karui Rytų Ukrainoje ir padažnėjus incidentų, kai Rusijos kariniai lėktuvai įskrisdavo į Švedijos oro erdvę. Nerimą padidino ir incidentas vandenyse prie Stokholmo salų, kur galimai pastebėtas nežinomas povandeninis laivas išprovokavo didelio masto jūrinę paieškų operaciją.

Dabar Švedija dislokavo Gotlande raketų „žemė–oras“ sistemą BAMSE SRSAM, šimtmečių sandūroje sukurtą Švedijos gynybos sektoriaus bendrovės „Saab“.

Raketos, galinčios smogti taikiniams, esantiems už 15–20 km, „reikšmingai“ padidino Gotlande dislokuoto dalinio priešlėktuvinius pajėgumus, nurodė kariškiai.

Pernai Švedijos vyriausybė suteikė kariuomenei leidimą įsigyti JAV bendrovės „Raytheon“ gaminamų oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“.

M. Bydenas pabrėžė, kad BAMSE sistemos dislokavimas, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, tėra „greitas sprendinys“, reaguojant į padidėjusį grėsmės lygį. Kariuomenės vadas pridūrė, kad naujesnių zenitinių raketų poreikis išlieka.