Per balsavimą parlamente 240 įstatymų leidėjų pritarė teisės akto projektui, numatančiam trejiems metams sustabdyti leidimų laikinai gyventi šalyje išdavimą asmenims, prašantiems prieglobsčio, taip pat apriboti pabėgėlių, kuriems bus leista prisijungti prie Švedijoje jau įsikūrusių savo artimųjų, skaičių. Prieš įstatymo projektą balsavo 45 parlamentarai.

Įstatymas įsigalios liepos 20 dieną ir bus taikomas visiems prašymams, užregistruotiems po lapkričio 24 dienos.

Pagal dabartines taisykles, prieglobsčio prašytojai, gavę trejus metus galiojančius leidimus laikinai gyventi šalyje, gali prašyti leidimo nuolat gyventi, jei susirado darbą ir gauna atlyginimą, kurio užtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Prieglobsčio prašytojai, turintys saugomo asmens statusą, pagal naują tvarką galės būti šalyje 13 mėnesių. Pabėgėliams, priimtiems pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros kvotas, naujoji tvarka neturės įtakos.

„(Šiomis priemonėmis) siekiama smarkiai sumažinti prieglobsčio prašytojų skaičių ir pagerinti priėmimo ir įsikūrimo“ sąlygas migrantams Švedijoje, – rašo naujų taisyklių iniciatoriai.

Abi valdančiosios mažumos koalicijos partijos – socialdemokratai ir žalieji – palaikė įstatymo projektą. Prieš jį balsavo centristai ir kairiojo sparno partijų deputatai.

Liberalai ir krikščionys demokratai per balsavimą susilaikė.

Švedija dar pernai sugriežtino prieglobsčio taisykles, vyriausybės vadovui Stefanui Lofvenui (Stefanui Liovenui) pristačius virtinę priemonių, skirtų atgrasyti migrantus keliauti į Švediją.

Premjeras apie tas priemones pranešė praėjus kelioms savaitėms po to, kai per „Pabėgėlių sutikimo“ mitingą Stokholme paskelbė, kad jo „Europa nestato sienų“.

Prieštaringų vertinimų sulaukė Stokholmo sprendimas sugrąžinti atsitiktinius sieną kertančių žmonių patikrinimus pasienyje su Danija. Šiuo maršrutu naudojasi dauguma pabėgėlių, mėginančių pasiekti Švediją.

Nuo 2014 metų šalis sulaukė 245 tūkst. migrantų, daugiausia sirų, afganų ir irakiečių.