Švedijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“, teigiama Skandinavijos šalies prokuratūros pranešime.
„Laivas, kuris, kaip įtariama, įvykdė sabotažą, buvo sulaikytas“, – priduriama pareiškime.
Latvijos karinis jūrų laivynas anksčiau pranešė, kad netoli incidento vietos kartu su kitais dviem laivais aptiko „įtartiną laivą“ „Michalis San“.
Keliose interneto svetainėse, stebinčiose laivų eismą, rašoma, kad „Michalis San“ plaukė į Rusiją.
„Kiekvieną dieną ir naktį Baltijos jūroje visą parą patruliuoja karo laivas, todėl, sužinoję apie pažeidimą, galėjome jį greitai išsiųsti“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė Latvijos karinių jūrų pajėgų vadas Maris Polencas.
Ministrė pirmininkė Evika Silina (Evika Silinia) sakė, kad Ryga apie tai pranešė Švedijos institucijoms ir kad abi šalys bendradarbiauja reaguodamos į incidentą.
Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) patvirtino, kad bendravo su E. Silina.
„Yra informacijos, kad Baltijos jūroje pažeistas bent vienas duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. Kabelis priklauso Latvijos įmonei“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Švedija, Latvija ir NATO glaudžiai bendradarbiauja šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
Sutriko duomenų perdavimas
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis, vykstant karui Ukrainoje.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sekmadienį „X“ teigė: „Povandeninio duomenų perdavimo kabelio tarp Švedijos ir Latvijos pažeidimas – tai naujausias iš eilės sisteminių incidentų, turinčių įtakos ES ypatingos svarbos infrastruktūrai.“
„Solidarizuojamės su nukentėjusiais ES partneriais. Didesnės NATO pajėgos Baltijos jūroje yra labai svarbios kovojant su tokiomis grėsmėmis“, – sakė jis.
NATO sausio pradžioje paskelbė Baltijos jūroje pradedanti naują stebėjimo misiją, kurioje dalyvaus patruliavimo laivai ir orlaiviai, ir kurios tikslas – užkirsti kelią bet kokiems bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Pareigūnai teigė, kad žala padaryta Švedijos teritoriniuose vandenyse mažiausiai 50 m gylyje.
LVRTC pareiškime nurodė, kad „sutriko duomenų perdavimo paslaugos“, bet vartotojai Latvijoje iš esmės neturėjo pajusti sutrikimų.
Bendrovė nurodė, kad buvo rasta alternatyvų ir galutiniams vartotojams tai iš esmės neturės įtakos, nors „gali vėluoti duomenų perdavimo greitis“.
„Remiantis dabartiniais duomenimis, manoma, kad kabelis reikšmingai pažeistas dėl išorinių veiksnių. LVRTC pradėjo baudžiamojo proceso veiksmus“, – rašoma pareiškime.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) išreiškė solidarumą su nuo incidento nukentėjusiomis šalimis.
„Mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas ir saugumas yra svarbiausias prioritetas“, – rašė U. von der Leyen „X“.
Lapkričio 17-ąją buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos Gotlando salos į Lietuvą. Jis buvo sutvarkytas ir dabar veikia tinkamai.
Švedijos žiniasklaida anksčiau šį mėnesį pranešė apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“. Karinės jūrų pajėgos sustiprino „NordBalt“ Baltijos jūroje stebėseną.
Naujausi komentarai