Švedija ketvirtadienį pareiškė padidinsianti savo išlaidas gynybai 6,2 mlrd. kronų (677 mln. eurų) ir grąžinsianti savo karius į „strategiškai svarbią“ Baltijos jūros salą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų suaktyvėjimo.

Kairiosios pakraipos vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis tos sumos, kurią planuojama išleisti 2016–2020 metais, bus skirta modernizuoti laivams, skirtiems povandeninių laivų paieškai ir perėmimui.

„Norime sustiprinti savo galimybes medžioti povandeninius laivus“, – gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) sakė per spaudos konferenciją.

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus keliems mėnesiams po savaitę trukusių įtariamo Rusijos povandeninio laivo paieškų netoli Stokholmo, kurios galiausiai buvo nutrauktos, nors visuomenės nariai pranešė per savaitę penkiskart pastebėję įtartinus laivus.

Švedijos kariškių nesugebėjimas pernai spalį „užsienio laivo“, kuris, kaip mano dauguma ekspertų“, priklausė Rusijai, iškėlė klausimų dėl šalies karinių išlaidų, kurios po Šaltojo karo buvo nuolat mažinamos.

Papildomos lėšos taip pat bus naudojamos nuolatiniams kariškių grįžimui į Gotlando salą, esančią tarp pietų Švedijos ir Latvijos. Toks žingsnis bus atliktas pirmąkart per pastaruosius 10 metų.

Ta didžiausia šalies sala yra „strategiškai labai svarbi Švedijai ir visai Baltijos jūrai“, pažymėjo P.Hultqvistas.

Vyriausybė pageidauja, kad Gotlande būtų laikomi 150 karių, nurodė Švedijos žiniasklaida.

Pernai prie Stokholmo salų surengtos paieškos, kuriose dalyvavo karinių jūrų pajėgų laivai ir sraigtasparniai, atgaivino švedų prisiminimus apie Šaltąjį karą ir tuomet vykusį „katės ir pelės“ žaidimą su įtariamais sovietų povandeniniais laivais palei Švedijos ilgą ir raižytą pakrantę.

Tas incidentas, kartu su virtine Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų įvykdytų oro erdvės pažeidimų, padėjo padidinti Švedijos visuomenės palaikymą narystei NATO, nors šiuo metu šalis yra neutrali.