Švedijos ir Suomijos delegacijos vyks į Turkiją, siekdamos pritarimo jų narystei NATO

„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Švedija ir Suomija anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į transatlantinį aljansą, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Manome, kad NATO yra 30 demokratinių šalių grupė, turinti bendras vertybes ir labai stiprų transatlantinį bendradarbiavimą, ir būtent to šiuo metu ieškome“, – pridūrė P. Haavisto.

90-oji karo Ukrainoje diena

Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) ir užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) privačiam transliuotojui NTV sakė, kad Ankara paruošė „susitarimo projektą“, kuris taps diskusijų pagrindu.

Turkija nori oficialiame pasirašytame susitarime numatytų „garantijų“, o ne „pageidavimų“, pridūrė jis.

NATO narė Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį perspėjo, kad Turkija nepritars šių šalių narystei, jeigu nebus atsižvelgta į jai rūpimus klausimus. Tai galėtų būti rimta kliūtis Šiaurės valstybių priėmimui į aljansą, nes bloko plėtrai turi pritarti visos NATO narės.

„Suprantame, kad Turkija turi tam tikrų saugumo problemų, tokių kaip terorizmas, – sakė P. Haavisto. – Manome, kad turime gerų jų sprendimų, nes taip pat dalyvaujame kovoje su teroristais. Taigi, manome, kad ši problema gali būti išspręsta.“

Pasak ekspertų, Ankara ne tik nori išspręsti nesutarimus su Šiaurės šalimis, bet ir išsikovoti tam tikrų nuolaidų iš kitų NATO narių, pavyzdžiui, naikintuvų iš JAV.

Pasak P. Haavisto, „gali iškilti klausimų, tiesiogiai nesusijusių su Suomija ar Švedija, bet labiau (susijusių) su kitomis NATO narėmis ar panašių, tačiau esu įsitikinęs, kad šį klausimą NATO gali geranoriškai išspręsti“.

J. Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad Turkija atsisakys blokados

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, - pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.

Šiame straipsnyje:

Suomija