Toks balsavimas buvo jau antras per mažiau nei savaitę. Trečiadienį parlamentas išrinko M. Andersson pirmąja moterimi, turinčia užimti Švedijos vyriausybės vadovo postą, bet ji, praėjus vos kelioms valandoms, atsisakė šių pareigų, subyrėjus koalicinei vyriausybei.

54 metų M. Andersson pakeis premjero poste Stefaną Lofveną (Stefaną Lioveną), užsitikrinusi 101 parlamentaro paramą. Dar 75 įstatymų leidėjai susilaikė, o 173 balsavo „prieš“.

Pagal Švedijos sistemą kandidatui į ministrus pirmininkus nereikia parlamento daugumos palaikymo, tiesiog reikia, kad prieš kandidatą balsuotų ne daugiau kaip pusė (175) deputatų.

Nors Švedija jau seniai lyderiauja lyčių lygybės klausimais, M. Andersson tapo pirmąja moterimi, paskirta vadovauti jos vyriausybei.

Finansų ministrės postą paliekanti  M. Andersson vadovaus mažumos vyriausybei, kurią sudarys tik socialdemokratai. Kiti visuotiniai rinkimai turėtų įvykti rugsėjo mėnesį.

Naujoji premjerė oficialiai postą turėtų perimti antradienį ir pakeisti septynerius metus prie vyriausybės vairo stovėjusį S. Lofveną.

M. Andersson laukia išbandymų laikotarpis, artėjant būsimiems rinkimams.

Vadovaudama mažumos vyriausybei ji turės ieškoti paramos savo politikai ir kairėje, ir dešinėje.

Be to, M. Andersson teks valdyti su biudžetu, pateiktu opozicinės konservatyvios Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos. Praėjusią savaitę parlamentas nepatvirtino jos biudžeto.

Keturios opozicijoje esančios centro ir dešiniųjų partijos vieningai sutaria dauguma klausimu ir kontroliuoja 174 vietas parlamente, tuo metu 175 mandatus turinčios keturios centro ir kairiosios partijos yra labiau susiskaldžiusios.

Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp partijų būsimoje rinkimų kampanijoje. Nusikalstamumas ir migracija turėtų būti bene didžiausią švedų susirūpinimą keliančiais klausimais per kitų metų rinkimus.