Visi puikiai prisimename Mikės Pūkuotuko dainą "Kur einam mes su Knysliuku, nežino nieks tikrai". Pats laikas tą pačią dainą užtraukti ir Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Prieš metus kovo 2-ąją D.Medvedevas buvo išrinktas į daugiausia galių šalyje suteikiantį postą. Daugelis "jo akyse" matė naująjį mesiją. Biurokratams jis buvo savo pirmtako Vladimiro Putino politikos tęsėjas, demokratams – liberalizmo įsikūnijimas. Praėjo metai, ir mitų neliko.
Leido šūkauti toliau
"Opozicija pas mus šūkauja ir gali sau toliau šūkauti kur nori, tik ne Raudonojoje aikštėje", – pasakė D.Medvedevas ir per savo prezidentavimo metines išvyko į Ispaniją. Jis vaizduoja, kad jaučiasi drąsus ir kuo toliau, tuo labiau nepriklausomas nuo premjero V.Putino, tačiau ne viskas taip gražu, kaip rodoma per valstybinių Rusijos televizijų žinių laidas.
Prasidėjusi krizė Rusijoje sumenkino ir taip kuklų "prezidento ekonomisto" įvaizdį. Žlugo ir "D.Medvedevas teisininkas" – per metus susidorota su prisiekusiųjų teismais, pakeista konstitucija.
Be to, D.Medvedevo prezidentavimo metus pažymėjo karinis konfliktas Gruzijoje, neištirtos žmogžudystės su politiniu atspalviu, prieš naują teismą stojo Michailas Chodorkovskis – taigi "prezidentas liberalas" taip pat mirė demokratų akyse.
"Medvedevas nepadarė nieko, ko buvo iš jo tikėtasi. Tikėtasi, kad politiniais kaliniais laikomi žmonės pagaliau galės išeiti iš kalėjimų. Tokių žmonių buvo. Iš prezidento nieko nebuvo prašoma, kas atimtų iš jo daug jėgų ar reikalautų daryti didžiules nuolaidas, bet jis nieko nepadarė", – dienraščiui teigė Žmogaus teisių gynimo centro "Demos" atstovė Varvara Pachomenko.
Kiti metai – tik sunkesni
Žlunga dar vienas D.Medvedevo užsibrėžtas tikslas – kova su korupcija. Toje pačioje duobėje atsiduria ir naujovių diegimas.
"Vargu ar jis suprato, kad didžiausi korupcininkai yra biurokratai, administracinis aparatas. Visa tai mes puikiai matome stebėdami įvykusius rinkimus. Daugybė pažeidimų. Tūkstančiai žmonių netenka darbo ir negali pareikšti savo protesto. O ką daro D.Medvedevas? Tik pratęsia prezidento įgaliojimus iki šešerių metų. Juk tai dar didesnis pagrindas korupcijai ateityje. Vilčių nėra, nes ateinantys metai bus sunkūs ir jeigu lengvais metais valdžia nieko nepadarė, tai dabar ji tuo labiau nieko nepadarys", – dėstė savo poziciją V.Pachomenko.
Sveikatos ir socialinės apsaugos ministrė Tatjana Golikova prognozavo, kad iki šių metų pabaigos be darbo gali likti per 3 mln. rusų. 569 didžiausios Rusijos įmonės pareiškė apie savo planus atleisti iš darbo dalį darbuotojų.
Praėjusį savaitgalį kai kuriuose Rusijos regionuose įvykę vietos rinkimai vadinami kriziniais. Nors daugelyje vietų laimėjo valdančioji "Vieningosios Rusijos" partija, bet žmonių aktyvumas buvo minimalus.
Rusija ruošiasi neramumams
"Mes matome, kad padėtis tik blogėja, visose srityse. Maskvoje Jurijus Lužkovas rengia susitikimus su jėgos organizacijų atstovais ir liepia jiems būti pasirengusiems vaikyti demonstrantus", – kalbėjo V.Pachomenko.
Rusijos spauda taip pat pranešė apie naują vandens patrankomis apginkluotų automobilių gamyklą. Iki šiol šalyje buvo vos kelios tokios mašinos ir visos jos buvo perkamos užsienyje. Didinamos saugumo pajėgos, o kiekviename milicijos dalinyje parengiama speciali instrukcija, kaip atsilaikyti, jei būtų šturmuojami administracijos pastatai.
Net ruporas tapo kritiku
"V.Putinas dar 2010 m. be jokių trikdžių grįžo į Rusijos prezidento postą. Krizė pasiekia tokį lygį, kad oficiali žiniasklaida pareikalauja, jog grįžtų stiprus lyderis. D.Medvedevas supranta užuominą ir 2010 m. pasitraukia, o kitais metais yra suimamas", – atrodo, kad ši "The Financial Times" straipsnyje "Antiutopija 2012" išsakyta hipotezė nėra be pagrindo.
Krizės akivaizdoje kritikuoti valdžią ėmėsi ir jos ruporu vadinamas Pirmojo visuomeninio kanalo žurnalistas, laidos "Ypatingoji nuomonė" vedėjas Michailas Leontjevas. Jis pažėrė aibę kaltinimų "nevykusiam" prezidentui. Forume "Strategija 2020", kuriame turėjo būti svarstomi praėjusių metų rezultatai ir nubrėžiamos gairės ateičiai, M.Leontjevas pareiškė, kad valdžia "arba turi padvėsti arba nedelsdama pasikeisti".
"Rusijos valdžia buvo nepasirengusi krizei, nei intelektualiai, nei instituciniu požiūriu. Tai kad finansinė sistema nežlugo – stebuklas. Tačiau daugiau nieko nebuvo padaryta. Lieka palinkėti tokiai valdžiai padvėsti", – teigė M. Leontjevas.
Pirmieji D.Medvedevo metai
2008 m. kovo 2 d. D.Medvedevas išrenkamas prezidentu.
2008 m. kovo 7 d. D.Medvedevas pradeda eiti savo pareigas ir paskiria premjeru V.Putiną.
2008 m. rugpjūčio 8 d. karinio konflikto Gruzijoje pradžia.
2008 m. lapkričio 5 d. D.Medvedevas metinėje kalboje pažadėjo, kad Rusija dislokuos Kaliningrado srityje raketų kompleksą "Iskander".
2008 m. gruodžio 30 d. D.Medvedevo iniciatyva pakeista konstitucija pratęsiant prezidento įgaliojimus iki šešerių metų.
2009 m. sausio pradžia – dujų konfliktas su Ukraina.
D.Medvedevas apie Lietuvą
Prieš metus Rusijos prezidentu išrinktas Dmitrijus Medvedevas vykdo aktyvią užsienio politiką, tačiau Lietuvai vietos joje beveik nėra. Kremliaus vadovas savo kalbose vos kelis kartus epizodiškai paminėjo Lietuvą.
Šių metų vasario 27 d. skiriamuosius raštus D.Medvedevui įteikė naujasis Lietuvos ambasadorius Antanas Vinkus. Įteikdamas dokumentus diplomatas pakartojo Prezidento Valdo Adamkaus kvietimą Rusijos vadovui atvykti į Lietuvą, šiais metais švenčiančią vardo paminėjimo tūkstantmetį. A.Vinkus akcentavo bendradarbiavimo kultūros ir ekonomikos srityse svarbą. D.Medvedevas su vizitu apsilankyti nepažadėjo. Atsakomojoje kalboje jis tik pabrėžė, kad šalims reikia postūmio ir išreiškė įsitikinimą, kad šalių santykiai vystysis konstruktyviai.
Prieš tai Rusijos prezidentas minėjo Lietuvą, kalbėdamas apie JAV konstruojamą priešraketinės gynybos skydą. D.Medvedevas JAV prezidentui George'ui W.Bushui sakė, kad priešraketinių elementų dislokavimas Lietuvoje yra "absoliučiai nepriimtinas". "Rusijos prezidentas atvirai išreiškė rimtą susirūpinimą žiniasklaidos pranešimais apie JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinių bazių įrengimo", – pranešė D.Medvedevo patarėjas diplomatijos klausimais Sergejus Prichodka.
Apie Lietuvą D.Medvedevas kalbėjosi ir su Prancūzijos vadovu Nicolas Sarkozy.
Pastarasis per Nicoje vykusį ES ir Rusijos susitikimą atskirai iškėlė Lietuvos energetinio saugumo klausimą ir paragino D.Medvedevą užtikrinti Lietuvai išteklių tiekimą. Energijos stygių Lietuva veikiausiai pajus, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Rusijos prezidentas į tai atsakė, kad Lietuva pati turėtų atvyktų į Rusiją ir derėtis dėl energetinio saugumo klausimų tiesiogiai su Kremliumi.
Tiesa, D.Medvedevas ne kartą kalbėjo apie Baltijos valstybes, tikriausiai turėdamas omeny ir Lietuvą. Po Gruzijos ir Rusijos karo jis pareiškė, kad Baltijos valstybės nepagrįstai nuogąstauja dėl savo saugumo. "Jų nuogąstavimai dėl Rusijos politikos po konflikto Gruzijoje – tai tik būdas laikyti politinį elitą šiek tiek dirglios būsenos", – sakė D.Medvedevas ir pridūrė, kad Baltijos šalių lyderių pareiškimai, susiję su Rusijos politika, yra ne daugiau kaip fantominiai skausmai.
Politinė rokiruotė permainų neatnešė
Dmitrijaus Medvedevo atėjimas į prezidento postą suteikė vilčių, kad santykiai gali atšilti. Ar šios viltys buvo pagrįstos, dienraščiui pasakojo Rytų geopolitikos studijų centro vadovas Laurynas Kaščiūnas.
– Dmitrijui Medvedevui tapus Rusijos prezidentu kai kas tikėjosi, kad pagerės dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai. Ar tie lūkesčiai pasiteisino?
– Nemanau. Kaip tik priešingai. Per metus atsirado daugiau rizikos dvišaliuose santykiuose. Be to, buvo nemažai mūsų iniciatyvų ES, kurios akivaizdžiai negalėjo patikti Rusijai. Kalbu apie derybų dėl naujo strateginio susitarimo tarp Rusijos ir ES mandato blokavimą, apie įvairių jautrių Rusijai klausimų kėlimą, Gruzijos palaikymą.
Apskritai mūsų šalys turi skirtingas vertybes, nesutampa ir geopolitiniai laukai. Todėl santykių normalizavimo apraiškų tikrai nematyti.
– Palyginti su Vladimiro Putino prezidentavimo laikotarpiu, kieno užsienio politika Lietuvos atžvilgiu buvo aktyvesnė?
– Sunku pasakyti. Apskritai klausimas, kiek dėl D.Medvedevo prezidentavimo pasikeitė pati Rusija. Manau, kad geriausiu atveju ten veikia V.Putino ir D.Medvedevo tandemas. Tačiau nors D.Medvedevas ir buvo vadinamas technokratu ir liberalu, jis iš esmės tęsia tą pačią V.Putino liniją. Taip kad kokybinio pokyčio iš esmės negalėjo būti. Todėl negalėjo būti ir kokio nors santykių suaktyvėjimo.
– Ar esama tikimybės, kad D.Medvedevas vis dėlto nesilaikys V.Putino linijos ir kad Lietuvos ir Rusijos santykiai pagerės?
– Iš Lietuvos pusės yra tam tikrų ženklų, rodančių, kad Vilnius norėtų geresnių santykių. Jeigu į juos būtų sureaguota, jei būtų priimtas kvietimas apsilankyti Lietuvoje arba jei kas nors iš Lietuvos vadovų būtų pakviestas apsilankyti Rusijoje, tai būtų puikus indikatorius, kad vyksta pokyčiai.
Tačiau kalbėti apie tai, kad tai gali įvykti, kol kas nėra pagrindo.
– Kas turėtų įvykti, kad būtų priimtas Lietuvos kvietimas ar kad Lietuvos vadovai būtų pakviesti į Rusiją?
– Jeigu būtų mažiau politizuojami kad ir ne tokie svarbūs kasdieniai klausimai, pavyzdžiui, ekonomikos sferoje, galbūt ilgainiui pavyktų pagerinti šalių bendradarbiavimą. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Lietuva ne itin įdomi Rusijai.
– Ar Lietuva turėtų bandyti vystyti dvišalius santykius ar labiau veikti per Briuselį?
– Svarbūs klausimai turėtų būti aptariami tik per ES instituciją. Pavyzdžiui, Rusijos energetikos sektoriaus liberalizavimas, verslo ir politikos atsiėjimas ir t. t. Bėda ta, kad ES neturi svertų paveikti Rusiją, bet ilgainiui jų gali atsirasti. Dvišaliai santykiai turėtų būti labiau vystomi žemesniu lygiu. Šalys galėtų spręsti ne tokius politiškai jautrius, bet kasdienius klausimus.
Kalbėjosi Maratas Iljasovas
Naujausi komentarai