Generolas Laurentas Nkunda – tikras prieštaringumo įsikūnijimas: miesčionis džiunglių gyventojas, krikščionis evangelikas karo vadas, genčių gynėjas, verčiantis kariauti jų vaikus, Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) išteklius vagiantis patriotas, kuris gali pasigirti skvarbiomis stratego smegenimis ir baisaus žiaurumo protrūkiais.

Kaip visuomet, generolas L.Nkunda teisina savo išpuolius sakydamas, kad reikėjo apginti tutsių etninę mažumą. 4 tūkst. puikiai paruoštų drausmingų karių atžygiavo iš savo įtvirtinimų kalnuose, pro vulkanus ir kaimelius į šiaurę nuo Kivu ežero ir praktiškai perėmė Šiaurinės Kivu provincijos kontrolę. Pakrikusi KDR nacionalinė armija plėštama, prievartaudama civilius pasitraukė, Jungtinių Tautų (JT) taikdariai nedrįso įsikišti ir tik paprašė pastiprinimo, o tarptautinė bendruomenė nežino, kaip išspręsti dar vieną humanitarinę katastrofą, sukeltą generolo sukilėlių ir jiems žiaurumu nenusileidžiančių vyriausybinių pajėgų susirėmimų.

"Tai Afrika, sveiki atvykę", – ciniškai kalbėjo vienas filmo "Kruvinasis deimantas" veikėjų. Deja, čia ne filmas ir generolas L.Nkunda – ne išgalvotas personažas, o vienas iš tų, dėl kurių Juodasis žemynas iki šiol laikomas juodąja skyle...

"Sukilėliai už Kristų"

Aukštas lieknas 41-ų generolas L.Nkunda kartais rengiasi išmoningo rašto kamufliažiniais drabužiais, užsideda beretę ir pasiima lazdelę auksiniu bumbulu, o kartais užsivelka puošnią karo vado uniformą, užsideda tamsius akinius ir kaubojaus skrybėlę. Visą ansamblį užbaigia puošni emblema "Sukilėliai už Kristų", rašo britų dienraštis "The Times".

Jis kalba maloniu balsu, lengvai pereina iš anglų į prancūzų, svahilių ar kinjarvanda kalbą. Apie save mėgsta kalbėti trečiuoju asmeniu, sako, kad žavisi Indijos išsivadavimo didvyriu Mahatma Gandhi ir JAV prezidentu George'u W.Bushu.

Bet visa tai jam netrukdo būti dar vienos krizės Afrikoje, kurios įkaitais tapo per ketvirtį milijono vaikų, moterų ir kitų civilių, pagrindiniu veikėju.

Nuo psichologo iki generolo

1993 m., prieš įstodamas į Paulo Kagame, dabar Ruandos Respublikos prezidento, sukilėlių armiją, L.Nkunda studijavo psichologiją. Juodu vis dar palaiko glaudžius ryšius ir daug kas kaltina Ruandą dengiant generolo maištininkus. P.Kagame tai neigia ir meta kaltinimus KDR vadovybei. Tačiau jis gali suvaldyti L.Nkundą, jei atsiratų noro, bet ar jo yra? Be to, Ruandos verslininkai ir politikai tik išlošia iš to, kad generolas kontroliuoja dalį KDR.

1994-aisiais abu tutsiai – generolas L.Nkunda ir ponas P.Kagane – kovojo petys į petį, kad išvarytų genocidą Ruandoje vykdžiusią hutų genties kariuomenę į gretimą KDR, tuomet dar besivadinusią Zairu.

Vėliau vykusiame kare generolas L.Nkunda tapo aukščiausiu sukilėlių karininku, padėjusiu nuversti tuomečio Zairo prezidentą Mobutu Sese Seko. Ruandai, Ugandai, Zimbabvei ir Angolai įsitraukus į karą, šalyje baigėsi visi ištekliai – pradedant auksu bei alavu ir baigiant karvėmis bei kariais, užtat negailestingojo generolo L.Nkundos reputacija tik išaugo.

2002-aisiais jis žiauriai numalšino maištą svarbiausiame prekybos mieste Kisanganyje, esančiame prie plataus Kongo upės vingio. Buvo nubausta daugiau kaip 160 žmonių, kai kurie surišti ir nuo tilto numesti į upę. Už tai generolas pelnė "Kisanganio skerdiko" pravardę.

2003 m. taikos sutartis turėjo užbaigti pilietinį karą, jau ir taip pareikalavusį 3 mln. gyvybių ir kuriame L.Nkunda gavo nacionalinės armijos generolo laipsnį.

Visagalis kunigaikštis

Tačiau susitarimu kovų užbaigti nepavyko. Milijonai toliau mirė nuo ligų ir bado, buvo išprievartauta tūkstančiai moterų, nesuskaičiuojama galybė gyventojų neteko namų, o dešimtys tūkstančių vaikų ne savo noru tapo negailestingais kariais žudikais.

Generolas L.Nkunda atsisakė paklusti sostinei Kinšasai, kaltindamas, kad valdžia nesugeba nuginkluoti likusios hutų kariuomenės šalies rytuose. 2004 m. birželį jo daliniai apsiautė, o paskui užėmė kadaise grožiu stulbinusį Bukavu miestą pietinėje Kivu ežero pakrantėje. Pareiškus, esą būtina apginti mieste gyvenusius tutsius nuo etninių antpuolių, jo daliniai pradėjo pogromą: prievartavo moteris ir vaikus, žudė civilius, plėšė namus ir parduotuves.

Už šiuos nusikaltimus 2005 m. buvo išduotas arešto orderis, tačiau nepaisant regione dislokuotų 17 tūkst. JT taikdarių, generolas L.Nkunda iki šiol kaip koks Viduramžių feodalas šeimininkauja nemenkoje Šiaurinės Kivu provincijos teritorijoje. Į jo citadelę Rutšuru kalnuose niekas nedrįsta įkelti kojos.