Pakistanietė moksleivė, afrikietis ginekologas ar rusų prezidentas? Ekspertai ir lažybų organizatoriai vėl šovė pro šalį: Nobelio komitetas taikos premiją skyrė tarptautinei institucijai, vadovaujančiai Sirijos cheminio arsenalo likvidacijai.

Vykdo rizikingą misiją

Nobelio komitetas nurodė, kad taip pagerbiamas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) „didelio masto darbas, siekiant eliminuoti cheminius ginklus“.

„Cheminio ginklo konvencijos ir OPCW darbas apibrėžė cheminių ginklų naudojimą kaip tabu pagal tarptautinę teisę, – nurodė komitetas. – Naujausi įvykiai Sirijoje, kurioje vėl buvo panaudoti cheminiai ginklai, pabrėžė būtinybę stiprinti pastangas atsikratyti tokių ginklų.“

Ši organizacija, kurios būstinė yra Hagoje, buvo įkurta siekiant užtikrinti 1997 m. priimtos cheminio ginklo konvencijos vykdymą. Nuo to laiko buvo sunaikinta 80 proc. pasaulio cheminių ginklų atsargų.

Šiuo metu OPCW inspektoriai vykdo itin rizikingą Jungtinių Tautų (JT) palaikomą misiją Sirijoje, siekiant patikrinti ir sunaikinti prezidento Basharo al Assado režimo nuodingųjų ir nervus paralyžiuojančių dujų arsenalą, šalyje vykstant kruvinam pilietiniam karui.

Inspektoriai, kurių misijos būstinė įsikūrusi Damaske, pradėjo naikinti dideles Sirijos cheminių ginklų atsargas po to, kai rugpjūtį per vieną ataką netoli Sirijos sostinės panaudotos zarino dujos nusinešė daugiau nei 1400 žmonių gyvybę. Damaskas ir sukilėliai vieni kitiems verčia kaltę dėl šios atakos.

OPCW priklauso 189 valstybės, o Nobelio premija jai buvo paskirta likus vos kelioms dienoms iki oficialaus Sirijos įstojimo į šią organizaciją. Pagal sutartą planą Damasko turimą cheminių ginklų gamybos įrangą ketinama likviduoti iki kito mėnesio, o visą arsenalą – per pirmą 2014-ųjų pusmetį.

Taikdarys V. Putinas

Už indėlį į Sirijos konflikto sureguliavimą Nobelio taikos premijai šiemet buvo pasiūlytas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo kandidatūros šalininkų buvo net Jungtinėse Valstijose – atsirado peticija, raginanti prezidentą Baracką Obamą atsisakyti 2009 m. pelnytos Nobelio taikos premijos V.Putino naudai.

Rusijos vadovą į taikos premijos laureatus pasiūliusi Tarptautinė dvasinės vienybės ir tautų bendradarbiavimo akademija teigė, kad jis užkirto kelią Sirijos bombardavimui po to, kai šioje šalyje buvo įvykdyta cheminė ataka.

Drąsos ir vilties simbolis

Tačiau V.Putino kandidatūra nublanko prieš pakistanietės mergaitės Malalos Yousafzai, kuriai Nobelio taikos premiją prognozavo daugelis ekspertų ir lažybų organizatorių. Prieš metus Pakistano Svato slėnyje talibų kovotojas šovė penkiolikmetei į galvą už tai, kad ji rašė tinklalapį ir kovojo už mergaičių teisę gauti išsilavinimą.

Kulka nekliudė smegenų, ir M. Yousafzai po savaitės intensyviosios terapijos išgyveno. Šešioliktąjį gimtadienį šiemet liepą paauglė sutiko Niujorke, kur skaitė pranešimą JT būstinėje. Milijonams žmonių visame pasaulyje ji tapo drąsos, vilties ir kovos su radikalių formų islamizmu simboliu. Ir nors Nobelio taikos premijos paauglė negavo, šią savaitę ją pagerbė Europos Parlamentas – skyrė jai Sacharovo apdovanojimą už minties laisvę.

Šiandien M. Yousafzai gyvena Birmingame, pratinasi prie naujų klasės draugų ir ilgisi senųjų, rūpinasi namų darbais bei kivirčijasi su jaunesniais broliais. Bet ir naujame gyvenimo kelyje jos tyko seni pavojai: Pakistano talibai šią savaitę pareiškė, kad pasitaikius progai vėl ją užpuls.

Tačiau M.Y ousafzai žiniasklaidai teigė neteikianti per daug reikšmės jai skiriamiems grasinimams ir dar kartą išreiškė norą sugrįžti į Pakistaną. Paauglė sakė norinti tapti savo šalies premjere ir išgelbėti Pakistaną.

Rekordinis nominantų skaičius

Šiemet Nobelio komitetas gavo rekordinį skaičių paraiškų į taikos premiją – 259. Tarp publikos numylėtinių buvo Bradley Manningas, buvęs JAV kariuomenės analitikas ir tinklalapio „WikiLeaks“ informatorius. Už valstybinių paslapčių paviešinimą jis šiemet rugpjūtį buvo nuteistas kalėti 35 metus. B. Manningo šalininkai įsitikinę, kad jo veiksmai paspartino JAV kariuomenės išvedimą iš Irako.

Mažiau žinomas, bet ne mažiau didvyriškas kandidatas buvo ginekologas Denisas Mukwege. Į jį pasikėsinta už tai, kad jis teikė pagalbą išprievartautoms moterims. Vyras praėjusių metų pabaigoje buvo priverstas bėgti iš Kongo Demokratinės Respublikos, bet po kurio laiko grįžo ir tęsia savo darbą.

Į Nobelio taikos premiją nominuotų dvasininkų gretose buvo kardinolas Johnas Olorunfemi Onaiyekanas, kovojantis už demokratines permainas Nigerijoje, ir Maggie Gobran, visų tikėjimų skurstantiesiems pagalbą teikianti Egipto koptų krikščionė, praminta Motina Terese iš Kairo.

Kontroversiški sprendimai

Nobelio komiteto sprendimas šiemet tapo netikėtas, bet tokių 112 metų šių apdovanojimų istorijoje buvo ne vienas. Daugelis išsprogino akis, kai 1994 m. taikos premija buvo skirta Izraelio generolui Yitzhakui Rabinui ir palestiniečių lyderiui Yasserui Arafatui, kuris ilgą laiką buvo kaltinamas terorizmu.

Panašios reakcijos sulaukė ir apdovanojimo skyrimas buvusiam Pietų Afrikos Respublikos prezidentui Frederikui Willemui de Klerkui, kuris anksčiau vadovavo apartheido politiką vykdžiusiai partijai, bei JAV politikos Vietname architektui, buvusiam JAV valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui.

B. Obamos apdovanojimas 2009 m. taip pat buvo kritikuojamas ir vadinamas avansu, nes tuomet jis buvo vos spėjęs apšilti kojas prezidento poste. Tačiau dabar po jo įsakytų bepiločių lėktuvų atakų Afganistane ir Pakistane Nobelio taikos premijos laureato titulas skamba ironiškai, o ne pagarbiai. Per šias atakas žuvo šimtai civilių, tarp jų nemažai vaikų.

Didžiulė klaida

Žmogus, kuris gerokai pranoko minėtus laureatus ir buvo bene labiausiai nusipelnęs Nobelio taikos premijos, jos niekada taip ir negavo. Tai buvo Indijos politikos veikėjas ir filosofas Mahatma Gandhi, kovojęs už Indijos nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Šioje kovoje jis naudojo savo sukurtą nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją ir taktiką, taip pat ilgus metus bandė taikiai sureguliuoti konfliktą tarp hindų ir musulmonų. 1947 m. Indija pasiekė nepriklausomybę, bet kitais metais M. Gandhi buvo nužudytas.

Iki savo mirties jis buvo penkis kartus nominuotas taikos premijai, bet Nobelio komitetas vis išrinkdavo kitą kandidatą. Vėliau komitetas pripažino šią didžiulę klaidą ir labai apgailestavo, kad M. Gandhi taip ir negavo šio apdovanojimo.