Istorikai Vatikano archyvuose rado dokumentų, kurie padėjo atskleisti istorinę paslaptį ir gali reabilituoti pasmerktą ir 1312 m. panaikintą Tamplierių ordiną. Dokumentai liudija, kad ši Kristaus išsižadėjimu apkaltinta viduramžių krikščioniška karinė organizacija daugiau nei šimtmetį saugojo ir garbino Turino drobulę, į kurią, kaip tikima, po nukryžiavimo buvo suvyniotas Jėzaus Kristaus kūnas.

Apie istorinės tiesios paieškas rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“.

Ne išdavikai, o gelbėtojai?

Turino drobulė dingo 1204 m., kryžiuočiams užėmus Konstantinopolį, ir atsirado tik XIV a. viduryje, kai buvo pademonstruota Prancūzijos Lirėjaus miesto bažnyčioje. Mokslininkai ilgai suko galvą, kur buvo dingusi Turino drobulė. Vatikano archyvus tyrinėjanti istorikė Barbara Frale teigia pagaliau radusi atsakymą į šį klausimą.

Į istorikės rankas pateko 1287 m. į Tamplierių ordiną įstojusio jauno prancūzo Arnaut‘o Sabbatier‘o rašytas dokumentas. Jaunuolis atskleidė, kad per įšventinimo ceremoniją buvo nuvesdintas į slaptą vietą, kur galėjo patekti tik ordino nariai. Čia jam parodė ilgą drobę, ant kurios matėsi žmogaus atvaizdas. Jaunuolis turėjo tris kartus pabučiuoti atvaizduoto žmogaus kojas.

Tamplierių ordinas buvo kaltinamas sodomija, kitomis blogybėmis, o taip pat barzduoto dievaičio garbinimu. Istorikė B.Frale tvirtina, kad tas „dievaitis“ buvo ant drobės esantis Jėzaus atvaizdas. Anot mokslininkės, tamplieriai išgelbėjo Turino drobulę, kad ši nepatektų į eretikų, pavyzdžiui, katarų rankas.

Tamplierių ordino istorija

Tamplierių ordinas buvo įsteigtas XI a. per Pirmąjį kryžiaus žygį. Jam buvo skirta užduotis saugoti į Jeruzalę keliaujančius krikščionis piligrimus. Ordiną rėmė pats popiežius, bet 1291 m., kai žlugo Jeruzalės karalystė ir kryžiuočių viešpatavimui Šventojoje Žemėje atėjo galas, ši parama sumenko. Gausybę turtų susikrovusiam Tamplierių ordinui daug kas ėmė pavydėti.

Pasklido gandai, kad ordino naujokai per įšventinimo ceremonijas turi tris kartus išsižadėti Kristaus, spjauti ant kryžiaus, išsirengti nuogai, pabučiuoti vyresniajam broliui į sėdmenis, bambą, lūpas ir pasiduoti sodomijai.

Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis, prasiskolinęs Tamplierių ordinui ir troškęs jo turtų, 1307 m. suėmė jo vadovus ir įkalbėjo popiežių Klemensą V ordiną panaikinti. Paskutinysis Tamplierių ordino didysis magistras Jacques‘as de Molay 1314 m. buvo sudegintas ant laužo.

Archyvuose gausu nekaltumo įrodymų

Vatikano istorikė B.Frale 2003 m. aptiko Chinono pergamentą, kuriame rašoma apie ordino narių teismą. Dokumente sakoma, kad popiežius Klemensas V pripažino tamplierių kaltę dėl korupcijos ir seksualinių nedorybių, bet ne dėl erezijos.

Per įšventinimo ceremoniją jaunieji riteriai iš tikrųjų spjaudė ant kryžiaus, pripažįsta B.Frale. Bet, pasak mokslininkės, šio ritualo tikslas buvo suteikti riteriams stiprybės tam atvejui, jeigu jie patektų į musulmonų nelaisvę ir būtų verčiami šventvagiškiems poelgiams.

Praėjusiais metais B.Frale išleido maldą, kurią tamplieriai sukūrė sėdėdami kalėjime. Šioje maldoje riteriai kreipėsi į Mergelę Mariją, prašydami jos įtikinti priešus atsisakyti šmeižto ir melo, atsigręžti į tiesą ir dorybę.

Mįslę liko neįminta

1988 m. atliktas Turino drobulės radioanglies amžiaus tyrimas parodė, kad tai yra viduramžiais sukurta klastotė. Tačiau šie rezultatai buvo užginčyti, esą tyrimui buvo paimta drobės dalis, viduramžiais nukentėjusi nuo gaisro ir po jo restauruota.

Po Konstantinopolio užėmimo Turino drobulė atsirado tik 1353 m., kai ją Prancūzijos Lirėjaus miesto bažnyčioje pademonstravo tamplieriaus Geoffroy de Charney palikuonys. Pastarasis buvo sudegintas ant laužo kartu su didžiuoju magistru J.de Molay.

Turino drobulė keliavo per įvairius Europos miestus, kol XVI a. pateko į karališkosios Savojos dinastijos rankas. 1578 m. ji buvo atvežta į Turiną, kur saugoma iki šių dienų. Šventajam Sostui dabar priklausanti Turino drobulė paskutinį kartą buvo viešai demonstruojama 2000 m. Kitą kartą žmonės galės ją pamatyti 2010 m.

Vatikanas nesiryžta paskelbti, ar Turino drobulė yra tikra, ar suklastota, leisdamas tikintiesiems spręsti patiems. Popiežius Jonas Paulius II sakė, kad ji yra „visų laikų kenčiančių tyrųjų simbolis“.

Istorija, neduodanti ramybės šiandien

Legendos apie slaptus tamplierių ritualus ir jų dingusius turtus iki šiol žadina ne vieno sąmokslo teoretiko vaizduotę. Šiomis legendomis rašydamas savo garsią knygą „Da Vinčio Kodas“ rėmėsi ir amerikietis rašytojas Danas Brownas.

Ispanijoje šiandien veikia Nepriklausomo Kristaus šventovės ordino asociacija, jos nariai save laiko tikraisiais Tamplierių ordino pasekėjais ir paveldėtojais. Organizacija reikalauja, kad Vatikanas sugrąžintų gerą ordino vardą ir pripažintų, kad maždaug 80 mln. svarų sterlingų (300 mln. litų) vertės ordino turtas – daugiau nei 9 tūkst. pastatų, ūkių ir komercinių įstaigų – buvo konfiskuotas Bažnyčios.