„Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą (Mohamadą Džavadą Zarifą).

„Yra didelis skirtumas tar nori ir pasiruošimo prisidėti konkrečiu indėliu. Europiečiai šio skirtumo kol kas nepademonstravo“, – pridūrė jis.

Šiuos komentarus M. J. Zarifas išsakė prieš Briuselyje pirmadienį prasidedant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, per kurį bus tariamasi dėl JCPOA ir padidėjusios įtampos Persijos įlankos regione.

„Ministrai aptars padėtį dėl branduolinio susitarimo, bet diskusijos galbūt apims platesnį klausimų ratą, nes jie visi formuoja labai sudėtingą padėtį regione“, – žurnalistams sakė vienas aušto rango Europos pareigūnas, susipažinęs su ministrų susitikimo darbotvarke.

Pasak jo, Bendrija palaiko ryšį su kitomis 2015 metų sutarties dalyvėmis, kad nustatytų, kokio lygio bendra komisija turėtų būti paskirta padėčiai nustatyti. Tokią komisiją planuojama suformuoti artimiausiu laiku.

„Datos dar nėra. Šiuo metu nuolat palaikome ryšį su [kitomis JCPOA dalyvėmis]. Tačiau taip pat naudojame kitus kanalus, kad spaustume Iraną vėl pradėti laikytis susitarimo nuostatų“, – pridūrė ES pareigūnas.

Pasak jo, neleistina, kad Iranas nebesilaikytų įsipareigojimų pagal JCPOA, o Europos Sąjungos pozicija šiuo klausimu esanti visiškai aiški.

2015 metais Iranas ir šešios galingosios šalys (JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija) pasirašė susitarimą, turėjusį suvaržyti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ekonominę naudą ir Teherano izoliacijos tarptautinėje arenoje pabaigą.

Tačiau Iranas sako netekęs kantrybės dėl Europos šalių neveiksnumo, esą besitęsiančio praėjus metams po JAV D. Trumpo sprendimo, kad turi Vašingtonas vienašališkai pasitraukti iš šio susitarimo ir sugrąžinti skaudžias sankcijas šiitiškai respublikai.

Iranui praeitą pirmadienį paskelbė daugiau nei vienu procentiniu punktu viršijęs susitarime numatytą 3,67 procento leistiną urano sodrinimo limitą. Toks sodrinimo lygis yra pakankamas energijos gamybai, bet toli gražu nepakankamas, kad medžiaga galėtų būti panaudota branduoliniams ginklams. Atominiams užtaisams reikalingas uranas, prisodrintas bent iki 90 procentų.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani gegužę paskelbė, kad jo šalis kas 60 dienų atsisakinės dalies pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, siekdama priversti kitas signatares ištesėti duotus pažadus.

Teherano nuomone, ES iki šiol neįvykdė savo pažado sukurti veikiantį atsiskaitymų su Iranu mechanizmą INSTEX, turintį leisti apeiti JAV sankcijas šiitiškos respublikos naftos eksportui.

Minėtas ES pareigūnas sakė, kad specialusis mechanizmas jau paleistas veikti ir pirmieji sandoriai jau apdorojami. Dar septynios Bendrijos narės yra viešai paskelbusios, kad nori prisijungti prie šios priemonės.

Taip pat vedamos derybos dėl virtinės kitų šalių prisijungimo prie INSTEX, nurodė ES pareigūnas.

Paklaustas, ar Bendrijos diplomatijos vadovai priims kokių nors konkrečių sprendimų dėl prekybos iranietiška nafta, įtraukiant į INSTEX naftos sandorius arba mėginant įtikinti Kiniją pirkti daugiau šios šalies naftos, ES pareigūnas atsakė: „Viskas, kas gali padėti išsaugoti JCPOA, yra geri užmojai. Tačiau pirmadienį procesas bus kitoks. Pirmadienį padėtį aptars ne trys bendros JCPOA komisijos Europos šalys, o dar 25 ES šalys.“

Susitikimas ministrų lygiu skirtas „informuoti, aptarti padėtį, kad būtų galima mėginti rasti išeitį [Iranui taikomų] sankcijų neigiamiems padariniams sušvelninti“, aiškino pareigūnas.

Paaštrėjus įtampai Jungtinės Valstijos nusiuntė į Persijos įlankos regioną lėktuvnešį, bombonešių ir papildomų karių, reaguodamos į potencialą Irano keliamą grėsmę.

D. Trumpas birželį pareiškė įsakęs smogti šiitiškos respublikos kariniams taikiniams, bet paskutinę minutę šį puolimą sustabdė, iraniečių pajėgoms numušus JAV bepilotį orlaivį, Irano teigimu, pažeidusį jo oro erdvę. Vašingtonas šiuos kaltinimus neigia.

Iranas žada branduolinę programą sugrąžinti į buvusį lygį

Irano atominės energetikos agentūra pirmadienį paskelbė, kad savo branduolinę programą gali sugrąžinti į lygį, buvusį prieš apribojimų įvedimą pagal svarbų 2015 metų susitarimą su pasaulio galiomis.

„Jei europiečiai ir amerikiečiai nenori vykdyti savo pareigų,.. mes sumažinsime savo įsipareigojimus ir... sugrąžinsime sąlygas (į lygį), buvusį prieš ketverius metus“, – sakė agentūros atstovas Behrouzas Kamalvandi (Behruzas Kamalvandis), kurį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.

„Šie veiksmai nėra iš užsispyrimo. Jais siekiama suteikti diplomatijai šansą, kad kita šalis atsikvošėtų ir vykdytų savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Pagal susitarimą Iranui buvo pažadėta ekonominių naudų ir sankcijų sušvelninimas, bet JAV prezidentas 2018 metų gegužę pasitraukė iš susitarimo ir sugrąžino griežtas baudžiamąsias priemones Teheranui.

Pasipiktinęs, kad jo ekonomika nesulaukia sankcijų sušvelninimo, kuris, jo nuomone, buvo pažadėtas pagal susitarimą, Iranas suintensyvino urano sodrinimą.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje susitinka krizinių derybų dėl Irano susitarimo.

Dar labiau padidėjus įtampai tarp Irano ir JAV, susitarime dalyvaujančios Europos šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – sekmadienį paragino tęsti dialogą.

Šios trys šalys pareiškė nerimą, kad 2015 metais pasirašytas dokumentas dėl Irano branduolinės programos stabdymo gali iširti, tačiau tvirtino, jog Teheranas turi galimybių išsaugoti susitarimą.

Iranas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, jei partnerės Europoje neras būdo apeiti JAV sankcijas ir tesėti susitarime numatytą pažadą dėl ekonominių sankcijų sušvelninimo.

Irano susitarimas buvo pasirašytas baiminantis, kad Teheranas kuria branduolinį ginklą.

Dėl šnipinėjimo sulaikyta prancūzų mokslininkė

Irane dėl šnipinėjimo buvo sulaikyta iraniečių kilmės prancūzė akademikė Fariba Adelkhah (Fariba Adelcha), pirmadienį pranešė Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos informacija.

Pasak ministerijos, moteriai neleidžiama susisiekti su ambasada.

Kaip pranešama, akademikė sulaikyta dėl įtarimų šnipinėjimu.

Antropologė F. Adelkhah dirba elitiniame Paryžiaus politinių studijų institute („Sciences Po“).

„Prancūzų pareigūnai neseniai buvo informuoti apie apie Faribos Adelkhah areštą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame taip pat pažymima, kad moteris turi dvigubą pilietybę.

„Prancūzija kreipiasi į Irano valdžią su raginimu visiškai išaiškinti ponios Adelkhah situaciją ir kartoja visus reikalavimus, ypač susijusius su skubiu galimybės susisiekti su ambasada suteikimu“, – žiniasklaida cituoja URM pranešimą.

„Iki šiol negauta jokio patenkinamo atsakymo“, – priduriama ministerijos pranešime.

Irano vyriausybės atstovas Ali Rabiei (Ali Rabis) sakė negalintis patvirtinti kaltinimų.

Anksčiau šalyje jau buvo sulaikyti keli Irano piliečiai, turintys ir kitos Vakarų valstybės pasą.

2016 metais buvo sulaikyta dvigubą Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turinti Nazanin Zaghari-Ratcliffe (Nazanin Zagari-Ratklif), kuri dirbo finansinių duomenų ir naujienų agentūros „Thomson Reuters“ labdaros padalinyje. Ji kaltinama tuo, kad esą planavo „minkštą perversmą“, bet šiuos kaltinimus ji neigia.

Irano ir JAV pilietybę turintys Siamakas Namazi (Siamakas Namazis) ir jo tėvas Baqueras (Bakeras) atlieka 10 metų įkalinimo bausmes už šnipinėjimą. Ši byla įsiutino Vašingtoną.

Jungtinės Valstijos taip pat nerimauja dėl kinų kilmės amerikiečio Xiyue Wango (Sijujė Vango), Prinstono universiteto mokslininko, nuteisto Irane kalėti 10 metų, ir 46-erių JAV piliečio Michaelo White'o (Maiklo Vaito), šiemet taip pat nuteisto kalėti 10 metų.

2009-aisiais Irane buvo suimta ir šnipinėjimu kaltinta jauna prancūzų dėstytoja Clotilde Reiss (Klotilda Reis). Namo ji buvo paleista po 10 mėnesių, o jos byla tuo metu sulaukė daug dėmesio.

Beveik tuo pačiu metu Prancūzijos teismas lygtinai atleido nuo laisvės atėmimo bausmės kalėti iki gyvos galvos nuteistą Irano agentą Ali Vakili Radą (Alį Vakilį Radą).

A. Vakili Radas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nušalintojo Irano šacho paskutinio ministro pirmininko Shapouro Bakhtiaro (Šapuro Bachtjaro) nužudymą jo namuose netoli Paryžiaus 1991 metais.

Tada spėliota, kad Paryžius tarėsi su Teheranu dėl galimo apsikeitimo kaliniais, tačiau Prancūzijos pareigūnai tai neigė.

F. Adelkhah sulaikymas gali padidinti įtampą tarp Paryžiaus ir Teherano tebesitęsiant krizei dėl Irano branduolinės programos.

Prancūzija ir jos sąjungininkės Europos Sąjungoje stengiasi išsaugoti 2015 metais pasirašytą vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA) po to, kai JAV vienašališkai iš jo pasitraukė.