Ketvirtą teismo dieną Norvegijos teroristas Andersas Behringas-Breivikas atsisakė savo ultradešiniųjų pasisveikinimo, papasakojo, kaip ruošėsi teroro aktams, ir paaiškino, kodėl juokiasi per posėdžius.

Prokurorus permato kiaurai

Pagrindinė svarstymo tema vakar buvo pirmas teroro aktas – sprogimas prie vyriausybės rūmų, nusinešęs septynių žmonių gyvybę. Teismas taip pat domėjosi, kaip kaltinamasis gyveno pastaruosius keletą metų.

Posėdyje dalyvavę žurnalistai pastebėjo, kad teisiamojo elgesys pasikeitė, jis tapo ramesnis, prokurorams atsakinėjo be ankstesnės agresijos, nors dieną prieš tai atsisakė atsakyti į 140 klausimų. Jis taip pat atsisakė savo tradicinio pasisveikinimo – nuo krūtinės iškelto kumščio. Apžvalgininkai įtaria, kad A.Behringas-Breivikas aprimo paklausęs advokatų patarimo neapsunkinti padėties.

Prokuroras vakar mėgino apeliuoti į kaltinamojo sąžinę ir paklausė, ką, jo manymu, jaučia aukų artimieji, matydami jo pašaipias šypsenas. A.Behringas-Breivikas atsakė, kad juokiasi dėl to, jog kiaurai permato prokurorų taktiką.

Treniravosi kompiuteriu

Pasakodamas apie savo gyvenimą nuo 2006 m. kaltinamasis teigė, kad įstojo į masonų ložę, taip pat įsteigė įmonę, užregistruotą Bahamų salose. Per šią įmonę esą buvo plaunami pinigai. Dalį santaupų A.Behringas-Breivikas teigė laikęs dviejuose seifuose savo motinos namuose.

2006 m. jis taupymo sumetimais atsikraustė gyventi pas motiną. Tuomet jis nutraukė santykius beveik su visais pažįstamais, nes asmeninis gyvenimas jam esą niekada nebuvo prioritetas.

Nuo 2006 m. A.Behringas-Breivikas didžiąją laiko dalį leido prie kompiuterio, nepaisydamas motinos priekaištų. Vienas mėgstamiausių jo žaidimų buvo "World of Warcraft".

"Žaidžiau 16 valandų per parą. Tai daug. Žaidi ir miegi, žaidi ir miegi. Bet aš šito norėjau, – pasakojo kaltinamasis. – Apskritai aš nemėgstu visų šitų žaidimų. Bet tai nebloga galimybė pasitreniruoti."

"Tikimybė išeiti gyvam buvo mažesnė nei 5 proc., – sakė A.Behringas-Breivikas apie pirmąjį teroro aktą, kai bijojo, jog policija sureaguos žaibiškai ir jį sučiups. – Aš mokiausi ištrūkti iš tokių situacijų."

Bet teroristas prisipažino treniravęsis ne tik kompiuteriu. Prieš išpuolius jis lankė 25 šaudymo iš pistoleto ir šautuvo pamokas.

Planavo tris sprogdinimus

Pasak A.Behringo-Breiviko, smurtas, kaip problemos sprendimo būdas, ne visada jam atrodė vienintelis įmanomas, jis svarstė ir apie demokratinius kelius. Bet laikui bėgant įsitikino, kad ką nors pakeisti galima tik jėga.

Pirmosios mintys apie vadinamojo musulmonų klausimo sprendimą jį pradėjo lankyti maždaug 20-ies. Kaltinamasis teigė, kad iki 2001 m. ruošėsi atakuoti tik musulmonus, bet vėliau nusprendė, kad geriau būtų atkeršyti politinei partijai, ginančiai jų interesus.

A.Behringas-Breivikas prisipažino planavęs susprogdinti ne vieną, o tris bombas. Viena jų turėjo būti skirta Darbo partijos suvažiavimui, bet vėliau teroristas suabejojo, nes tame pačiame pastate įsikūrusi turizmo agentūra, todėl galėjo nukentėti ir taikūs gyventojai.

Dar vieną bombą A.Behringas-Breivikas norėjo susprogdinti laikraščio "Aftenposten" redakcijoje, įsikūrusioje viename Oslo dangoraižių. Pasak kaltinamojo, jis norėjo pakartoti Rugsėjo 11-ąją, kad pastatas sugriūtų, kaip sugriuvo Niujorko pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai. Teroristas taip pat nekentė leidinio "Dagsavisen" darbuotojų, jis juos ketino tiesiog sušaudyti.

Kaip trečią taikinį A.Behringas-Breivikas pasirinko Karališkuosius rūmus. Bet juos sprogdinti teroristas planavo tuo metu, kai monarchai išvykę.

Tris sprogdinimus pagal pirminį A.Behringo-Breiviko planą turėjo vainikuoti šaudynės iš važiuojančio motociklo.

"Nužudyti tiek daug, kiek tik pavyks", – savo tikslą paaiškino teisiamasis.

Žvilgsnis nukrypo į Utioją

Galiausiai teroristas apsiribojo viena bomba. Ji sprogo vyriausybinių pastatų kvartale. A.Behringas-Breivikas paaiškino, kad pasiruošimo darbų buvo gerokai daugiau, nei jis tikėjosi, ir laiko būtų reikėję pernelyg daug.

Prieš išpuolį teroristas aštuonis kartus buvo atėjęs į vyriausybinių pastatų kvartalą, kad išanalizuotų pastatų "silpnąsias vietas".

"Iš lauko aš nedaug galėjau pamatyti, bet vis tiek buvo naudinga apžiūrėti atsitraukimo maršrutus", – sakė A.Behringas-Breivikas.

Į Utiojos salą ir joje vykstančią jaunimo stovyklą teroristo žvilgsnis krito, kai jis suvokė, jog nuo bombos sprogimo aukų bus nedaug, nes vasarą dauguma politikų atostogauja. O Utiojos salą kaip tik ketino aplankyti triskart Norvegijos ministrė pirmininkė, dabartinė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialioji pasiuntinė klimato kaitos klausimais Gro Harlem Brundtland.

Su politike A.Behringas-Breivikas ketino susidoroti ypatingu būdu.

"Turėjau peilį. Norėjau papjauti ją, nufilmuoti viską ir paskelbti įrašą internete", – teisme prisipažino teroristas.

"Aš nesu vaikžudys"

A.Behringas-Breivikas prisipažino norėjęs nužudyti ir kitus politikus, kurie ketino atvykti į Utiojos salą, ir išvis nepalikti nieko gyvo. Tuos, kurių nebūtų galėjęs sušaudyti, jis norėjo įbauginti iki mirties, kad jie bandytų gelbėtis plaukdami ir nuskęstų.

Bet, pasak teroristo, žudyti vaikų jis nenorėjo. Jis teigė buvęs įsitikinęs, kad saloje nėra žmonių, jaunesnių nei 16 metų.

"Norėjau susikoncentruoti į vyresnius. 40 proc. žmonių, kuriuos nužudžiau Utiojoje, yra jaunesni nei 18 metų. Norėjau, kad šis rodiklis siektų maždaug 25 proc.

Pernai liepos 22 d. valdančiosios Darbo partijos jaunimo organizacijos stovykloje netoli sostinės esančioje Utiojos saloje A.Behringas-Breivikas sušaudė 69 žmones. Teisindamas savo veiksmus teroristas pateikė faktą, kad 44 jo aukos buvo liberalūs aktyvistai.

"Aš nesu vaikžudys. Manau, kad visi politiniai aktyvistai, ginantys multikultūralizmą, – tai tinkami taikiniai", – pareiškė kaltinamasis.

Deportavo teroristo šalininkę

Viena vokietė, reiškusi paramą A.Behringui-Breivikui, buvo neįleista į jo teismą ir deportuota. Be to, pranešama, kad ji tvirtino esanti kaltinamojo meilužė.

"Jai einant pro kontrolę tapo aišku, kad ji nori patekti į vidų ir pamatyti Breiviką. Patikrinę informaciją apie ją su pareigūnais užsienyje, gavome patvirtinimą, kad ši moteris savo šalyje yra kelis kartus teista už ramybės drumstimą. Todėl nusprendėme, kad ji mūsų šalyje nepageidaujama, – sakė policijos pareigūnas Janas Kvarme. – Buvo sakyta, kad ji teigė esanti Breiviko mergina, bet mes negalime dėl to spėlioti. Neturime informacijos, kuri rodytų, jog ji tikrai yra jo draugė."

Moteris, kurią stovinčią eilėje prie teismo rūmų pakalbino televizija TV2, sakė, jog pažadėjo A.B.Breivikui dvi savaites dalyvauti jo teismo procese.

Paklausta, ar ji ir 33 metų dešiniųjų ekstremistas A.Behringas-Breivikas rašė vienas kitam laiškus, moteris linktelėjo galva. TV2 ji teigė, kad į Oslą atvyko sekmadienį, dieną prieš teismo proceso pradžią, ir kad pati yra iš Štutgarto.