Jau daugiau kaip 50 metų Tibeto kazusas neduoda ramybės pasauliui. Tibeto problema Vakaruose ypač pastebima tapo pastaraisiais dešimtmečiais, kai vis daugiau kultūros ir inteligentijos atstovų susidomėjo Rytų filosofija, budizmu. Charizmatiškas Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama beveik visur sutinkamas išskėstomis rankomis, o būriai protestuotojų neduoda atsipūsti nei Kinijos ambasadoms, nei į užsienį atvykusiems oficialiesiems Pekino pareigūnams. Reikalavimas vienas – Laisvę Tibetui!

Tokios idėjos gyvos ir pačiame Tibete. Tą puikiai parodė praėjusių metų kovą kilę neramumai, kai buvo persekiojami kinų pareigūnai ir Tibete apsigyvenę gyventojai iš kitų Kinijos sričių. Chaotiškas maištas buvo numalšintas jėga, bet ne noras kovoti. Atvirkščiai, praėjusių metų rudenį vykusiame Tibeto išeivių kongrese tik vargais negalais nuosaikiojo Dalai Lamos vadovaujamo sparno atstovams pavyko atsilaikyti prieš radikalesnių veiksmų šalininkus.

Dalai Lama toli gražu nėra nusiteikęs prieš Kiniją ar jos teritorinį vientisumą ir nereikalauja Tibeto nepriklausomybės, jis tik pasisako už tų teisių, kurios įtvirtintos Kinijos įstatymuose, įgyvendinimą. Tibetui suteikta autonomija, tačiau beveik jokie kultūros puoselėjimo ar savivaldos principai neįgyvendinti (visi, kurie patyrė sovietinės sistemos gyvenimo "malonumus", žino apie atotrūkį tarp realybės ir šūkių ar įstatymuose įtvirtintų nuostatų).

Kinija persitvarko, bet, kaip neseniai pabrėžė valdančioji komunistų partija, šalis nesirengia perimti vakarietiškos demokratijos modelio. Tad dialogas su Dalai Lama mažai tikėtinas. Nes įgyvendinus jo reikalavimus, ims bruzdėti ir kitos Kinijos valdžioje esančios tautos (pavyzdžiui, uigūrai). Galų gale patys kinai ims reikšti pretenzijas dėl laisvių suvaržymo ir įstatymų atitikties praktikai, o tai jau būtų grėsmė, kad subyrės pati sistema ir šalis. Visi atsimena Sovietų Sąjungos pavyzdį.

O ir laikas dabar labai netinkamas – pasaulyje siaučia ekonominė krizė, kuri jau smogė ir neįtikimų laimėjimų pasiekusiai Kinijai bei atgaivino socialinių neramumų grėsmę. Bet kokios permainos būtų tik benzino pliūpsnis ant žarijų.