Įžengus į nedidelį Trioros miestelį, supranti: būtent taip ir turi atrodyti raganų miestas. Niūrokos gatvės ir pastatai, viduramžių paslaptis slepiančios arkos ir praėjimai, po kojomis besidriekiantys tiršto rūko gaubiami Apeninai...

Rodos, įtempsi ausis – ir atsklis iš kurio nors šimtmečių istoriją menančio namo vargšės kankinamos raganos dejonės...

Italijos Ligūrijos regione įsikūręs nedidelis Triora miestelis nėra itin dažnai lankomas turistų, nors jis tituluojamas vienu iš gražiausių Italijos kaimelių. Šiek tiek daugiau nei 700 gyventojų turinčiame miestelyje didžioji dalis pastatų dar mena dvyliktąjį amžių. O garsėja šis keistokas kaimelis tuo, kad čia vyko paskutinieji raganų teismai Italijoje.

Ši šiurpoka istorija nukelia mus į tolimus 1587-uosius. Sakoma, kad tuomet vietovę užklupo didelė sausra, kuri išdegino pasėlius. Krašto gyventojai badavo, mirė nuo ligų. Tuoj pat imta ieškoti kaltų. Kaip sakoma, kas ieško, tas randa: dėl užklupusių negandų apkaltinta grupelė neturtingų moterų. Esą, tai jos, raganos, savo burtais prišaukė visas bėdas ir nelaimes miestelio gyventojams. Iš Genujos atvyko specialiai siųstas inkvizitorius gaudyti bei teisti „raganų“.

Keletas namų pertvarkyti į kalėjimus, juose įkaltintos pirmosios dvidešimt moterų, kurios apšauktos raganomis. Neištvėrusios kankinimų, kai kurios moterys išdavė savo „bendrininkes“. Tokiu būdu įkalintųjų vis gausėjo, o į įtariamųjų sąrašą buvo įtrauktos ne tik kone visos miestelio moterys, bet ir vienas jaunuolis bei senelis.

Penkios moterys mirė nualintos žiaurių kankinimų. Sakoma, kad dar ir dabar naktimis iš kai kurių senųjų pastatų sklinda kankinamų bei deginamų raganų dejonės...

Dabar senąją miestelio istoriją mena ne tik autentiški pastatai, bet ir po visą miestelį išsibarstę raganų ir raganavimo simboliai. Kone kiekvienoje parduotuvėje galima įsigyti įvairiausių raganų – nuo miniatiūrinių simpatiškų raganėlių iki milžiniškų, skraidančių ant šluotos ir gąsdinančių ne tik vaikus, bet ir suaugusius miesto svečius...

Trioroje galima apžiūrėti raganų muziejų bei raganų namus. Be to, čia gausu įvairiausių suvenyrų raganavimo tematika.

Kasmet Trioroje vyksta daug renginių bei festivalių, primenančių šiurpius viduramžių laikus.  Sakoma, ir dabartinės Trioros gyventojos nesipurto raganos etiketės. Jos teigia mylinčios gamtą, pripažįstančios dieviškąjį gamtos pradą. Trioros gyventojos ir dabar moka pagaminti įvairiausių užpilų ar vaistažolių mišinių, apsaugančių ne tik nuo ligų, bet ir nuo blogos akies.

Pasiekti nedidelį kalnuose įsikūrusį Trioros miestelį nėra sudėtinga – į jį veda vingiuojantis kelias, kuriuo pakilus atsiveria nuostabūs vaizdai į Apeninus. Jei lankysitės šiaurės Italijos Ligūrijos regione – būtinai užsukite ir į šį miestelį. Neabejoju – jis ilgam užburs jus savo rūsčiu ir šiek tiek šiurpoku grožiu...