Tai buvo pirmasis tiesioginis lyderių susitikimas nuo 2019 metų ir tapo svarbiu jų prekybos kovos, sukrėtusios rinkas ir sutrikdžiusios tiekimo grandines, etapu.

„Manau, kad tai buvo nuostabus susitikimas“, – po derybų Pusane, Pietų Korėjoje, sakė D. Trumpas, girdamas Xi Jinpingą kaip „nuostabų labai galingos šalies lyderį“, pridurdamas, kad balandį apsilankys Kinijoje.

D. Trumpas pridūrė, kad susitarimas numato, jog Kinija nedelsiant pirks „milžiniškus sojų pupelių ir kitų žemės ūkio produktų kiekius“. Tai svarbus klausimas, susijęs su D. Trumpo parama šalies žemės ūkiui.

JAV lyderis teigė, kad derybų rezultatas – vieniems metams pratęsti susitarimą dėl itin svarbių retųjų žemių elementų tiekimo iš Kinijos. Sudėtinguose elektronikos komponentuose naudojami retieji žemės mineralai – tai itin svarbios medžiagos įvairiose pramonės srityse.

„Visi retųjų žemių klausimai išspręsti, tai svarbu visam pasauliui“, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“.

Tuo metu kinų prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija rado sutarimą su Jungtinėmis Valstijomis ekonomikos ir prekybos klausimais, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Abiejų šalių ekonomikos ir prekybos komandos pasikeitė išsamiomis nuomonėmis svarbiais ekonomikos ir prekybos klausimais ir rado bendrą sutarimą dėl jų sprendimo“, – Xi Jinpingą citavo oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

„Abi komandos turėtų kuo greičiau patobulinti ir užbaigti tolesnį darbą, išlaikyti ir įgyvendinti sutarimą bei pateikti apčiuopiamų rezultatų, kad būtų galima ramiau vertinti Kinijos, Jungtinių Valstijų ir pasaulio ekonomiką“, – pridūrė jis.

Pekinas spalio pradžioje paskelbė apie papildomus retųjų žemių elementų eksporto apribojimus. Retųjų žemės metalų perdirbimo srityje Kinija užima dominuojančią poziciją.

„Dėl fentanilio sutarėme, kad jis labai stengsis sustabdyti šį srautą (...) Aš įvedžiau 20 proc. muitą Kinijai dėl įvežamo fentanilio (...) ir, atkreipęs dėmesį į jo šiandienos pareiškimais, sumažinsiu jį 10 proc.“, – teigė D. Trumpas.

Sieks būti „partneriais ir draugais“

D. Trumpas po maždaug valandą ir 40 minučių trukusio susitikimo nuvyko tiesiai į prezidentinį lėktuvą „Air Force One“, ir įlipdamas mojavo ir mosavo kumščiu. Lėktuvas pakilo po kelių minučių.

Xi Jinpingas buvo pastebėtas lipantis į savo limuziną po šio susitikimo.

Prieš prasidedant susitikimui Xi Jinpingas pripažino, kad abi šalys ne visada sutaria, tačiau turėtų siekti būti „partneriais ir draugais“.

„Kinija ir JAV, kaip didžiosios šalys, gali kartu prisiimti atsakomybę ir dirbti kartu, kad nuveiktume daugiau puikių ir konkrečių dalykų mūsų abiejų šalių ir viso pasaulio labui“, – tvirtino Xi Jinpingas.

Valstybės lyderių susitikime taip pat dalyvavo tokie aukšto rango pareigūnai kaip JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas), iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) ir prekybos sekretorius Howardas Lutnickas (Hovardas Latnikas).

Xi Jinpingo komandą sudarė užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I), prekybos ministras Wang Wentao (Vang Ventao) ir vicepremjeras He Lifengas.

Branduoliniai bandymai

„Dėl kitų šalių bandymų programų nurodžiau Karo departamentui pradėti mūsų Branduolinių Ginklų bandymus tokiu pačiu lygiu“, – likus kelioms minutėms iki susitikimo su Xi Jinpingu savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

D. Trumpas pridūrė, kad kalbant apie branduolinių ginklų atsargas, Kinija yra trečioje vietoje po Jungtinių Valstijų ir Rusijos, „bet per penkerius metus susilygins“.

Šie komentarai pasirodė praėjus dienai po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva sėkmingai išbandė branduolinį ginklą nešti galintį povandeninį droną, nepaisydama Vašingtono įspėjimų.

Lieka neaišku, ar D. Trumpas turėjo omenyje branduolinius bandymus, kuriuos Jungtinės Valstijos paskutinį kartą atliko 1992 metais, ar ginklų, galinčių nešti branduolines galvutes, testavimus.

Didžiausias pasiekimas

Susitikimas įvyko Pietų Korėjoje esančiame Kjongdžu Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo, kuriame dalyvavo 21 šalies, įskaitant Japoniją, Australiją ir Kanadą, lyderiai, kuluaruose.

Tai paskutinė jo kelionės po Azijos šalis stotelė, kurios metu 79-erių D. Trumpas buvo apipiltas pagyrimais ir dovanomis, tarp jų – senovinės auksinės karūnos, kurią nešiojo Korėjos pusiasalio dinastijos atstovai, kopija.

Japonijoje naujoji ministrė pirmininkė Sanae Takaichi (Sanajei Takaiči) sakė, kad nominuos D. Trumpą Nobelio taikos premijai. Ji taip pat padovanojo jam golfo lazdą ir paauksuotą kamuoliuką.

Tačiau D. Trumpo viltys pirmą kartą po 2019 metų Demilitarizuotoje zonoje susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), regis, žlugo.

D. Trumpas pareiškė, kad tikisi susitikti su Kim Jong Unu „ne per toliausioje ateityje“, pridurdamas, kad norėtų išsklaidyti įtampą tarp abiejų Korėjų,

Ketvirtadienį jis tvirtino, kad karinis aljansas su Pietų Korėja „yra stipresnis nei bet kada anksčiau“ ir pareiškė, kad davė leidimą Seului statyti atominį povandeninį laivą.

Vienas netikėtumų derybose galėjo būti, jei Xi Jinpingas būtų iškėlęs Taivano klausimą, kilus spėlionėms, kad Pekinas gali spausti D. Trumpą sumažinti JAV paramą šiai savarankiškai valdomai salai.

Nuo 1979 metų Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta ne Taivaną, o Kiniją, tačiau JAV išliko svarbia Taibėjaus sąjungininke ir ginklų tiekėja.

Tačiau D. Trumpas teigė, kad apie Taivaną nebuvo užsiminta.

Vis dėlto JAV prezidentas pridūrė, kad jis ir Xi Jinpingas susitarė bendradarbiauti dėl Ukrainos.