Respublikonas prezidentas paskelbė apie „valstybinę nepaprastąją padėtį energetikoje“ siekdamas, kad JAV, viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų gamintojų, padidintų šių resursų gavybą. Jis taip pat žadėjo panaikinti automobilių išmetamų teršalų standartus ir apriboti vėjo jėgainių statybą.

Baltieji rūmai apie sprendimą trauktis iš Paryžiaus klimato susitarimo paskelbė netrukus po to, kai D. Trumpas buvo prisaikdintas. Tačiau tiksli JAV pasitraukimo data nebuvo paskelbta.

Pagal susitarimo taisykles, pasitraukimas gali užtrukti iki vienerių metų nuo tada, kai Jungtinėms Tautoms oficialiai pateikiamas toks prašymas.

Tačiau net ir iki oficialaus pasitraukimo tokio sprendimo kritikai perspėja, kad tai kenkia tarptautiniam bendradarbiavimui siekiant sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir gali paskatinti didžiuosius teršėjus, tokius kaip Kinija ir Indija, sumažinti savo įsipareigojimus šioje srityje.

Savo dalyvavimą šioje sutartyje ketina iš naujo įvertinti ir Argentina, kuriai vadovauja libertarizmo šalininkas Javieras Milei, dalyvavęs D. Trumpo inauguracijoje.

Tokia įvykių eiga susiklostė tuo metu, kai vidutinė pasaulio temperatūra per pastaruosius dvejus metus pirmą kartą viršijo kritinę 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, o tai atskleidė, kad kovojant su klimato kaita reikia skubių veiksmų.

JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo jau buvo pasitraukusi 2017 m., D. Trumpo pirmosios kadencijos metu.

Vis dėlto net ir po JAV pasitraukimo ši 2015 m. 195 valstybių pasirašyta sutartis, regis, galėtų gyvuoti ir toliau.

Tuo metu D. Trumpas savo inauguracijos kalboje pirmadienį žadėjo priimti daugybę su energetika susijusių potvarkių, kurie anuliuotų jo pirmtako Joe Bideno pastangas klimato srityje.

„Infliacijos krizę sukėlė didžiulis išlaidavimas ir augančios energijos kainos. Todėl šiandien aš skelbiu valstybinę nepaprastąją padėtį energetikoje. Mes gręšime, vaikučiai, gręšime! Šiandien mano potvarkiais mes užbaigsime naująjį žaliąjį kursą ir atšauksime elektromobilių mandatą gelbėdami mūsų automobilių pramonę“, – pareiškė D. Trumpas.

Kalbėdamas apie „naująjį žaliąjį kursą“ jis tikriausiai turėjo omenyje „Infliacijos mažinimo įstatymą“, J. Bideno klimato įstatymą, kuriuo milijardai JAV dolerių nukreipti į ekologiškos energijos mokesčių lengvatas.

D. Trumpo planams pritarė energetikos pramonės lyderiai, kurie į naujosios administracijos politiką žvelgia kaip į sugrįžimą į JAV dominavimo energetikoje erą.

„JAV naftos ir gamtinių dujų pramonė pasirengusi dirbti su naująja administracija, kad įgyvendintų sveiko proto energetikos sprendimus už kuriuos balsavo amerikiečiai“, – sakė Mikeas Sommersas, JAV naftos instituto (angl. American Petroleum Institute) prezidentas ir direktorius.