Trys mėnesiai tolimajame Singapūre

Singapūro panorama. Pastatai čia negali viršyti 280 m aukščio, kad netrukdytų besileidžiantiems lėktuvams.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros vadybininkas Trofimas Teriochinas, penkerius metus studijavęs tarptautinį verslą ir rinkodarą JAV universitetuose, pirmą savo darbo praktiką įgijo ne kur kitur, o tolimajame Singapūre. 25 metų jaunuolis šioje Pietryčių Azijos šalyje, įeinančioje į mažiausių pasaulio valstybių dvidešimtuką ir turinčioje apie 4 milijonus gyventojų, praleido net tris mėnesius, darbuodamasis vienoje baldų prekybos kompanijoje.

Gyveno su dviem kinėmis

Kai lėktuvas nusileido ištaigingame Singapūro Čangio oro uoste, 2003 metais verslo kelionių žurnalo “Business Traveller” išrinktame geriausiu pasaulyje, Trofimą pasitiko darbdavys ir pirmiausiai nuvežė ne į viešbutį, bet į darbovietę. Čia įvyko pirmoji jaunuolio pažintis su būsimais kolegomis “Genesis Origins Pte.htd” baldų kompanijoje. Dideliame biure vienoje gerai vėdinamoje patalpoje prie stalų darbavosi apie 30 firmos darbuotojų. Trofimas buvo paskirtas į eksporto komandą, kurioje buvo ir dar vienas užsienietis – australas Rikis. Pagrindinis jaunuolio uždavinys buvo sudarinėti eksporto katalogus ir organizuoti firmos dalyvavimą tarptautinėse parodose. Trofimas žavėjosi singapūriečių darbštumu ir darbo santykiais. Pirmadieniais, kaip ir daugelyje valstybių, iš ryto vykdavo gamybiniai susirinkimai, tad per pietų pertrauką darbuotojai biuro nepalikdavo. Pietūs buvo užsakomi kompanijos sąskaita ir atvežami tiesiai į biurą.

Viešbutyje vaikinui pagyventi taip ir neteko. Kol jis ieškojosi nuomojamo būsto, darbdavys maloniai užleido jam kambarį savo kotedže. Susirasti gyvenamąjį plotą Singapūre nebuvo taip paprasta. Vienviečių butų čia tiesiog nėra. Ir privačių namų – labai nedaug. Net 90 procentų singapūriečių gyvena valstybiniuose butuose.

Aplankęs keliolika nuomai siūlomų būstų, Trofimas galiausiai išsinuomojo kambarį trijų kambarių bute. Jo kaimynėmis tapo dvi kinės – motina ir duktė. Su jomis bendrauti jaunuoliui taip ir neteko, nes kaip ir jis, jaunesnioji moteris didžiąją laiko dalį praleisdavo darbe, o vyresnioji kinė tiesiog nekalbėjo angliškai.

Nors oficialiai darbas baigdavosi penktą valandą, jaunuolis džiaugdavosi, kai namo grįždavo apie aštuntą. Šeštadienį pusę dienos taip pat tekdavo praleisti darbe.

Spjaudytis draudžiama

Prieš važiuodamas į Singapūrą, Trofimas buvo daug girdėjęs apie čia paplitusius draudimus ir bausmes už jų nepaisymą. Na, viskas aišku, kad už narkotikų tranzitą gresia mirties bausmė, bet draudimas pardavinėti kramtomąją gumą, jeigu ji neskirta medicininiams tikslams, sunkiai suprantamas. Tiesa, be kramtomosios gumos Trofimas čia negyveno, mat draugai atveždavo jos iš Malaizijos ir dalindavo dovanai. Ir narkotikai, pasirodo, Singapūrą pasiekia iš tos pačios šiaurėje esančios Malaizijos. Paketai išmetami pro traukinio langą ir taip pasiekia galutinį vartotoją.

Be šių draudimų Singapūre galioja ir kiti. Už šiukšlinimą gatvėje gali gauti 1000 Singapūro dolerių baudą (1 Singapūro doleris lygus 2 litams).

Šios šalies gyventojai be pasipiktinimo mokėjo tokias baudas, tad vyriausybė nusprendė, kad veiksmingesni bus viešieji darbai. Nusižengę taisyklėms piliečiai privalo apsivilkti oranžines liemenes ir šluoti gatves.

Taip pat Singapūre draudžiama rūkyti restoranuose, kino teatruose, kirpyklose, muziejuose, bibliotekose ir kitose viešosiose įstaigose. Bauda už rūkymą vėl 1000 Singapūro dolerių.

Spjaudyti gatvėje taip pat griežtai draudžiama. Už tai irgi gresia bauda arba net galite būti viešai išplaktas rimbais. Nevalia ir gatvę pereiti nenurodytoje vietoje. Tačiau greitkelyje jus iš anksto informuos, kur jus filmuos greičio kamera, tad čia turite galimybę sumažinti greitį ir išvengti baudos.

Singapūre jums taip pat reiktų žinoti, kad, prieš fotografuojant žmogų ar šventyklą, mandagu atsiklausti leidimo. Įeinant į namus ar mečetę, reikia nusiauti batus, o bendraujant su musulmonais būtina nepamiršti, kad kaire ranka nieko nepaduotumėte. Trofimas pasakojo, kad vienas jo pažįstamas iš Australijos, atsivertęs į islamą, ir laikydamasis šios taisyklės, buvo priverstas išmokti net karališkąsias krevetes gliaudyti viena dešiniąja ranka. Ir tai buvo sunkiausias iš islamiškų prievolių ritualų.

Verslo pasaulyje būtina žinoti, kad vizitinė kortelė įteikiama susitikimo pradžioje ir gautai kortelei būtina parodyti reikiamą dėmesį, ją atidžiai perskaityti. O tol, kol niekas nepaprašė kreiptis vardu, įprasta vartoti tik pavardes, pridedant prie jų “ponas“ ar “ponia“.

Kultūrų mišrainė

Singapūrą sudaro viena pagrindinė ir 63 mažesnės salelės, kurių dauguma yra negyvenamos. Ši šalis, per savo gyvavimo laikotarpį priklausiusi ir portugalams, ir olandams, ir britams, ir japonams, tik nuo 1965 metų yra nepriklausoma.

Singapūro pavadinimas, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia “Liūto (Singa) miestas (pura)”. Tokia vietovardžio kilmė siejama su XI amžiuje čia išsilaipinusiu princu Sang Nila Utama. Jis pirmiausiai pamatė keistą gyvūną, kuris vėliau pasirodė besąs liūtas. Taip ir gimė šios šalies vardas.

Istorija lėmė ir tai, kad Singapūre gyvena įvairiausių tautybių žmonės: 75 procentai kinų, 16 procentų malajų, 7 procentai indų ir 2 procentai kitų tautybių atstovų. Tautų įvairovė lėmė ir tai, kad Singapūre yra net keturios oficialios valstybinės kalbos – kinų, anglų, malajų ir tamilų. Anglų kalba yra tarsi jungiamoji grandis tarp etninių grupių. Vaikai mokykloje mokosi anglų kalba, bet taip pat studijuoja ir gimtąją kalbą, kad neprarastų ryšio su savo kultūra. Tad angliškai susikalbėti Singapūre galima beveik su visais, išskyrus gal vyresnio amžiaus singapūriečius, kurie nesimokė mokykloje. Labai paplitęs vadinamas singlish slengas – anglų kalbos ir malajų žodžių mišinys.

Kultūrų įvairovė Singapūre lemia ir šios šalies šventes. Pagal mėnulio kalendorių sausio ar vasario mėnesį čia švenčiami kinų Naujieji metai, kuriuos lydi drakonų šokiai, masinės eitynės ir naktiniai turgūs. Tuo metu kinų kvartalas tiesiog skendi žiburiuose. Per ramadaną, musulmonų šventę, vakare prie Sultono mečetės išrikiuojami stalai naktinėms vaišėms, o visuotinio musulmonų pasninko pabaigą, žymi trijų dienų linksma Hari Raya Puasos šventė.

Balandžio arba gegužės mėnesį švenčiamas Budos gimtadienis. Tą dieną iš narvelių paleidžiami paukščiai, kurie simbolizuoja sielos atgimimą ir išsilaisvinimą.

Birželį vyksta drakono tipo laivų festivalis, dedikuojamas kinų šventajam, kuris nusiskandino protestuodamas prieš vyriausybės korupciją. Laivų lenktynės Marinos įlankoje sutraukia labai daug stebėtojų.

Vienas įdomiausių – Alkanų vaiduoklių festivalis, vykstantis rugsėjo mėnesį. Tai - šventė, kai tikima, kad mirusios sielos sugrįžta į žemę linksmintis ir puotauti. Šioms vėlėms yra vaidinamos kinų operos ir pateikiamas maistas. Vaiduokliai, pasirodo, suvalgo maisto dvasią, o materialiąją maisto dalį palieka mirtingiesiems.

Vakariečius dažnai stebina ir kita šventė, induistų dramatiškas taipusamo paprotys, kaip pačioje Indijoje beveik pamirštas. Ši šventė skiriama dievo Šivos sūnui Subramanianui, kuris, kaip tikima, padeda išpildyti slapčiausius žmonių norus. Bet norai taip lengvai neišpildomi... Tikintys singapūriečiai tą dieną kūną susibado įvairiausiais metaliniais strypais ir net surūdijusiomis vinimis persiveria skruostus, rankas ir blauzdas. Taip “pasidabinę“ induistai traukia tris kilometrus iš vienos šventyklos į kitą.

Automobilių aukcionas

Singapūras – labai išsivysčiusi šalis. Trofimą nustebino moderni architektūra. Pastatai Singapūre negali būti aukštesni nei 280 metrų (tokių yra trys), kad netrukdytų lėktuvams nusileisti į oro uostą. Įsivaizduokite, kad net aštuoni gyventojai iš dešimties čia turi mobiliuosius telefonus. Ir asmeninius kompiuterius turi beveik pusė šalies gyventojų. Didžiausia prabanga saloje pasirodo besą automobiliai. Čia griežtai paisoma aplinkosaugos reikalavimų ir todėl, norėdamas pirkti automobilį, pirmiausia turi dalyvauti aukcione leidimui įsigyti. Tau gali pasisekti, gali tą leidimą nusipirkti ir už 1 Singapūro dolerį. Bet gali sumokėti ir pasakiškas sumas. Ir dar, mokesčiai valstybei už automobilius yra tiesiog pasakiški – 198 procentai! Trofimas girdėjo ne vieną singapūrietį sakant, kad jie dirba ir gyvena, kad galėtų įsigyti būstą ir automobilį. Tačiau klaipėdietis pastebėjo, kad prabangių ir tikrai brangių automobilių Singapūre pilnos gatvės.

O jei tavo automobiliui jau sukako dešimt metų, tai vėl laikas gauti naują leidimą, nes šioje šalyje stengiamasi, kad kuo mažiau senų automobilių važinėtų gatvėmis ir terštų orą.

Nemažai singapūriečių naudojasi labai patogiu viešuoju transportu – autobusais ir metro. Tik reikia žinoti, kad net ir stotelėje reikiamas autobusas nesustos, jei tu nepamojuosi ranka. Į autobusą įlipama tik per priekines duris. Rekomenduojama iš anksto būti įsigijus elektroninį bilietą už 15 Singapūro dolerių. Įeinant elektroninis aparatas sureaguoja net neišėmus bilieto iš piniginės. Išlipdami taip pat nepamirškite savo bilietėlį nuskenuoti, nes kitu atveju bus išskaičiuotas mokestis už visą maršrutą iki galo. Toks elektroninis bilietėlis taip pat papildomas per kelias sekundes kioskeliuose. Padėjus jį ant elektroninio sensoriaus ir pateikus banknotą, suma automatiškai įsirašo į bilietėlį. Trofimui tokia bilietų sistema pasirodė labai patogi.

Daugelis singapūriečių naudojasi ir taksi paslaugomis. Prie prekybos centrų yra specialūs automatai. Įmetęs penkiasdešimt centų, esi sujungiamas su taksi operatoriais. Automatas išmeta specialų talonėlį, pagal kurį tave ir paima reikiamas taksi automobilis.

Šventė skrandžiui

Tiems, kas mėgsta laisvalaikį leisti parduotuvėse ir tenkinti savo skrandžio įgeidžius, Singapūras yra tikras rojus. Prekių čia ras kiekvienas pagal savo poreikį ir piniginę. Trofimą stebino, kad jaunimas Singapūre apsirengęs tikrai madingai.

Bet labiausiai jaunuolį džiugino įvairus ir skanus maistas. Papietauti nedidelėse užeigėlėse galima ir už 3 Singapūro dolerius. Dažnai ryžiai, kaip pagrindinio patiekalo priedas, pateikiami tiesiog ant bananų lapų. Prie jų galima užsisakyti įvairios mėsos ar krevečių. Labiausiai Trofimui patiko aštrūs, bet labai gardūs indiškos virtuvės valgiai. Bene gardžiausiu patiekalu jam tapo kipsen sriuba iš avienos. Teko jaunuoliui ragauti ir ryklio pelekų sriubos, bet jos sužavėtas nebuvo ir įvertino žodžiais “nieko ypatingo“. Tiesa, Trofimas pastebėjo, kad porcijos yra gana nedidelės, tikriausiai pritaikytos smulkesnio sudėjimo singapūriečiams, tad klaipėdiečiui vienos lyg ir nepakakdavo.

Trofimas Singapūre mėgavosi ir įvairiausiomis šviežiomis sultimis, spaudžiamomis čia pat gatvėje. Jam ir dabar širdis apsąla prisiminus šviežių papajų, melionų, arbūzų ar cukranendrių sultis. Tokios sultys kainuoja nuo pusantro iki dviejų su puse Singapūro dolerių ( nuo trijų iki šešių litų).

Alkoholis Singapūre brangus ir dėl didžiulio karščio bei drėgmės singapūriečiai jo geria nedaug. Alaus - tiek vietinio, tiek importinio - Trofimui teko matyti įvairių rūšių, tik lietuviško alaus nepastebėjo. Bet už bokalą “Guiness” alaus tekdavo pakloti 14 Singapūro dolerių (28 litus), tad tikrai vertėjo pagalvoti – rinktis nuostabaus gaivumo šviežias sultis ar alų.

Susigundžiusiems apsilankyti Singapūre reikia priminti, kad 40 procentų dienų šioje šalyje yra lietingos. Musoninės liūtys čia siaučia nuo lapkričio iki sausio. Kitu laiku vidutinė temperatūra – 31 laipsnis šilumos.

Trofimo įsitikinimu, Singapūrą tikrai aplankyti verta. Modernus gyvenimas čia susipynęs su rytietiška egzotika ir tikrai garantuoja daug nepakartojamų įspūdžių.