- Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ankara trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, kad ji pati pasirinko tokią sėdimųjų vietų tvarką, jog Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) turėjo sėdėti ne ant krėslo, o ant sofos.
R. T. Erdoganas ir Turkijos pareigūnai sulaukė gausios kritikos, socialiniuose tinkluose žaibiškai išplitus vaizdo įrašui, kuriame matyti antradienį Ankaroje įvykęs prezidento susitikimas su U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).
Prabangiai apstatytame kambaryje, į kurį įžengė trys lyderiai, buvo tik du krėslai, stovintys šalia ES ir Turkijos vėliavų.
Ant jų atsisėdo R. T. Erdoganas ir Ch. Michelis, o U. von der Leyen, kurios diplomatinis rangas yra toks pats, kaip ir šių dviejų vyrų, liko stovėti, pastebimai sumišusi.
„Ehm“, – pabrėžtinai ištarė EK pirmininkė ir iš nuostabos skėstelėjo rankomis.
Vėliau paskelbtose oficialiose nuotraukose U. von der Leyen matyti sėdinti ant sofos, pastatytos priešais kitą tokį patį baldą, užimtą Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu (Mevliuto Čavušohlu).
M. Cavusoglu ketvirtadienį sakė, kad kritika Turkijai dėl šio diplomatinio rikto yra „nesąžininga“.
„Sėdimosios vietos buvo išdėstytos pagal ES pasiūlymą. Taškas. Neatskleistume šio fakto, jeigu Turkijai nebūtų metami kaltinimai“, – žurnalistams aiškino jis.
„ES pusės reikalavimai ir siūlymai buvo įvykdyti, ir per susitikimą buvo taikomas tinkamas protokolas“, – pridūrė M. Cavusoglu.
„Turkiškas svetingumas“
Šis netaktiškas diplomatinis žingsnis tviteryje iškart buvo pramintas „sofageitu“ ir tapo labiausiai aptariamu pirmojo po metų pertraukos Turkijos ir ES viršūnių susitikimo akcentu.
Susitikimu siekta nustatyti pozityvesnį toną Ankaros ir Briuselio santykiuose po pastarųjų mėnesių aštrių nesutarimų įvairiais klausimais. Tačiau jis baigėsi Europos pareigūnų kaltinimais Turkijai, praėjusį mėnesį pasitraukusiai iš svarbios Stambulo konvencijos, skirtos kovai su smurtu lyties pagrindu, vyrišku šovinizmu.
„Pirmiausia jie pasitraukia iš Stambulo konvencijos, o tada per oficialų vizitą palieka Europos Komisijos pirmininkę be sėdimosios vietos. Gėda. #MoterųTeisės“, – parašė ispanė europarlamentarė Iratxe Garcia Perez (Irači Garsija Peres).
Kai kas taip pat kėlė klausimą, kodėl taip skubėjo atsisėsti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Po beveik visą dieną trukusios tylos trečiadienį Ch. Michelis feisbuke parašė suprantąs, jog matant tą sceną „susidarė įspūdis, kad aš neatkreipiau dėmesio į tą situaciją“.
Anot Europos Vadovų Tarybos pirmininko, tai buvo Turkijos „protokolo klaida“, kurios jis ir U. von der Leyen nusprendė tuo metu nesureikšminti.
Abu ES lyderiai „nusprendė nebloginti padėties paverčiant tai viešu incidentu“, rašė Ch. Michelis.
„Man liūdna, kad ši situacija užtemdė labai svarbų ir naudingą geopolitinį darbą, kurį drauge nuveikėme Ankaroje ir kuris, tikiuosi, duos naudos Europai“, – pridūrė jis.
U. von der Leyen per spaudos konferenciją po viršūnių susitikimo pabrėžė, kad su R. T. Erdoganu išsamiai pasikalbėjo apie moterų teises.
„Mane labai neramina faktas, kad Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos“, – sakė ji.
Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) sakė, kad tas incidentas paskatino „ją skirti dar daugiau dėmesio tam klausimui“.
Tačiau M. Cavusoglu pareiškė, kad Turkija puikiai žino, kaip laikytis diplomatinio protokolo, ir tiesiog vykdė Briuselio atsiųstos planavimo delegacijos instrukcijas.
„Turkija yra brandi valstybė, dažnai priimanti įvairaus rango svečius“, – sakė jis.
„Susitikimai, ypač Turkijoje, vyksta paisant tarptautinio protokolo taisyklių ir turkiško svetingumo“, – pridūrė ministras.
„Susiskaldymo simbolis“
Šis incidentas įvyko Europos Sąjungos lyderiams patiriant vis didesnį spaudimą dėl per lėto skiepijimo nuo COVID-19 Bendrijoje ir 27 ES valstybių santykiuose kylančios įtampos.
Kelios Europos Parlamento grupės pareikalavo pradėti tyrimą, kaip atsitiko taip, kad U. von der Leyen liko stovėti, kai Ch. Michelis užėmė krėslą.
„Atrodo, kad šio susitikimo vietoje buvo vadovaujamasi ne pirmenybės tvarka,.. o vyrišku šovinistiniu autokrato atstovavimu“, – parašė belgų europarlamentarė Assita Kanko (Asita Kanko), oficialiai kreipdamasi į Ch. Michelį.
Vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas, leidiniui „Politico“ sakė, kad kelionė į Ankarą tapo ES lyderių „susiskaldymo simboliu“.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) visą vizitą pavadino bloga mintimi, nes jis esą parodė, jog bendrija „gulasi prieš priešišką“ R. T. Erdoganą.
Tuo metu U. von der Leyen atstovas atsisakė patvirtinti Turkijos paaiškinimą, dėl ko įvyko šis nesusipratimas, nes Europos Komisija nesiuntė susitikimo parengiamosios grupės į Ankarą.
„Tai yra vidinės organizacinės problemos“, – sakė Ericas Mameris (Erikas Mameris) žurnalistams.
„Pirmininkė (U. von der Leyen) paprasčiausiai norėtų, kad šie klausimai būtų išanalizuoti tam, kad per kitą mūsų misiją tokių klausimų neiškiltų“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijos parlamentas pritarė seksualinio smurto kine tyrimų komisijos sukūrimui
Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui. ...
-
JT ragina Sakartvelą atsisakyti „užsienio įtakos“ įstatymo
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas ketvirtadienį paragino Sakartvelo vyriausybę atsisakyti parlamente kelią besiskinančio prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto ir i&sca...
-
D. Šmyhalis: Ukraina kovo mėnesį gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą
Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. ...
-
D. Trumpas atsisako pažadėti, kad sutiks su 2024 m. rinkimų rezultatais1
Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. ...
-
JAV universitetuose vykstant protestams dėl Gazos, J. Bidenas pareiškė, kad turi vyrauti tvarka1
JAV universitetų miesteliuose vykstant propalestinietiškoms demonstracijoms, rengiamoms Gazos Ruože verdant Izraelio karui prieš „Hamas“, prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra autori...
-
Norvegija pranešė dar padidinsianti gynybos išlaidas6
Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. ...
-
JAV išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto5
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, kuris, kaip perspėja kritikai, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti. ...
-
Vykstant studentų protestams dėl Gazos Ruožo, J. Bidenas kreipsis į visuomenę5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį kreipsis į visuomenę dėl protestuojančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože. ...
-
Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje – daugiau kaip 160 delegacijų: Rusija nepakviesta
Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. ...
-
JT: atstatyti visus Gazos Ruože sugriautus namus užtruktų iki 2040-ųjų4
Jungtinių Tautų ketvirtadienį paskelbtais skaičiavimais, jei karas Gazos Ruože šiandien liautųsi, iki 2040 metų užtruktų, kol būtų atstatyti visi namai, kurie buvo sugriauti per karą šioje teritorijoje. ...