Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip šį mėnesį Kinijos laivai paleidžia vandens patrankas į Filipinų laivus, taip pat prie ginčijamų rifų įvyko abiejų šalių laivų susidūrimas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas ketvirtadienį sakė, jog Kinija tikisi „racionalaus Filipinų pasirinkimo ir veiksmingesnių sutarimo su kaimynais būdų bei bendradarbiavimo su Kinija valdant jūroje susiklosčiusią padėtį“.

Šie komentarai buvo išsakyti per įprastą spaudos konferenciją po Kinijos aukščiausiojo diplomato Wang Yi ir Filipinų užsienio reikalų ministro Enrique‘s Manalo pokalbio telefonu, per kurį Kinijos diplomatas sakė ministrui, kad abi šalys „susiduria su rimtais sunkumais“, kaltino Manilą pakeitus politiką.

„Filipinai pakeitė savo ilgalaikę politinę poziciją, nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, toliau provokuoja ir kursto bėdas jūroje bei kenkia teisėtoms Kinijos teisėms“, – sakė Wang Yi ir pridūrė, kad „Kinijos ir Filipinų santykiai atsidūrė kryžkelėje (...) Filipinai turi elgtis atsargiai“.

Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir nepaiso tarptautinio tribunolo sprendimo, kad jos pretenzijos teisiškai nepagrįstos. Kinija siunčia laivus patruliuoti judriame vandens kelyje ir stato dirbtines salas bei jas militarizuoja.

Manilos ir Pekino santykiai pašlijo, į valdžią Filipinuose atėjus prezidentui Ferdinandui Marcosui, siekiančiam pagerinti ryšius su tradiciniu sąjungininku Vašingtonu ir stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, tuo pačiu metu duodant atkirtį Kinijos veiksmams Pietų Kinijos jūroje.

Gruodžio 11 d. Filipinai iškvietė Kinijos ambasadorių ir neatmetė galimybės išprašyti jį iš šalies.

Praėjusį mėnesį F. Marcosas susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu per Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimą San Franciske, jiedu kuluaruose aptarė teritorinius ginčus jūroje. Vėliau per Havajuose vykusį forumą F. Marcosas sakė, kad Filipinai neatsisakys „ne vieno kvadratinio colio savo teritorijos“.