- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Interneto laisvė pasaulyje mažėjo penktus metus iš eilės, vis daugiau vyriausybių stiprinant elektroninį šnipinėjimą ir slopinant disidentų pastangas naudotis tinklaraščių kūrimo priemonėmis arba socialiniais tinklais, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Nevyriausybinės priežiūros organizacijos „Freedom House“ kasmetiniame pranešime sakoma, kad padėtis ypač pablogėjo Artimuosiuose Rytuose, kur yra eliminuojama per Arabų pavasarį pasiekta pažanga.
„Freedom House“ konstatavo, kad žodžio laisvė internete sumažėjo 32 iš 65 šalių, vertintų nuo 2014 metų birželio, o „pastebimas pablogėjimas“ fiksuotas Libijoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje.
Tyrėjai nustatė, kad 61 proc. pasaulio žmonių gyvena šalyse, kur vyriausybės, kariuomenės arba valdančiosios šalies kritika yra cenzūruojama.
58 proc. gyvena šalyse, kur tinklaraštininkai arba kiti asmenys buvo įkalinami dėl dalijimosi internete turiniu, susijusiu su politiniais, socialiniais ir religiniais reikalais, sakoma ataskaitoje „Laisvė tinkle 2015“ (Freedom on the Net 2015).
Išryškėjo nauja kryptis: daugelis vyriausybių, siekiančių cenzūruoti oponentų skelbiamą turinį, nukreipė savo pastangas į interneto platformas, spausdamos bendroves, tokias kaip „Google“, „Facebook“ ir „Twitter“, pašalinti tą turinį, nurodoma studijoje.
„Vyriausybės vis labiau spaudžia asmenis ir privatųjį sektorių sušvelninti arba ištrinti įžeidžiamą turinį, užuot kliaudamosi blokavimu ir filtravimu“, – sakė „Freedom House“ projektų direktorė Sanja Kelly (Sania Keli).
„Jie žino, kad paprasti vartotojai tapo labiau technologiškai išprusę ir dažnai sugeba apeiti valstybės vykdomą blokavimą“, – pridūrė ji.
„Freedom House“ sakė, kad 14 iš 65 šalių vyriausybės per pastaruosius metus priėmė teisės aktų, numatančių intensyvesnį interneto sekimą.
Kritika Prancūzijai
Ataskaitoje sakoma, kad interneto laisvė Prancūzijoje sumažėjo, nes buvo įvesta naujų suvaržymų turiniui, kuris gali būti laikomas „teisinančius terorizmą“, taip pat priimtas naujas elektroninio sekimo įstatymas.
Dokumente pažymima, kad Prancūzijoje priimti „didelio masto teisės aktai reikalauja, kad telekomunikacijų transliuotojai ir paslaugų teikėjai, be kita ko, įrengtų „juodąsias dėžes“, leidžiančias vyriausybei rinkti ir analizuoti metaduomenis jų tinkluose“.
„Freedom House“ pridūrė, kad Libijoje stebimas „nerimą keliantis smurto prieš tinklaraštininkus padidėjimas, nauji politinės cenzūros atvejai ir didėjančios interneto bei mobiliojo ryšio paslaugų kainos“.
Tuo tarpu Ukrainoje vykdoma „daugiau teisminių persekiojimų už turinį, kritikuojantį vyriausybės politiką, taip pat prorusiškų sukarintų grupuočių padidėjęs smurtas prieš vartotojus, kurie skelbia proukrainetišką turinį rytiniuose regionuose“.
Ataskaitoje sakoma, kad dauguma šalių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, kur 2010–2011 metų Arabų pavasario revoliucijas iš dalies paskatino aktyvistų kampanijos socialiniuose tinkluose, dabar imasi griežtų veiksmų prieš vyriausybės kritikus.
„Freedom House“ kaip pavyzdį pateikė viena atvejį Maroke, kur policija suėmė trims mėnesiams 17-metį reperį Othmaną Atiqą (Osmaną Atiką), kuris kritikavo valdžią internete skelbiamuose vaizdo įrašuose. Organizacija pažymėjo, kad kiti režimai tame regione tinklaraštininkams skirdavo „viešų nuplakimų“.
Iš viso 18 šalių buvo pripažintos „laisvomis“ virtualiojoje erdvėje, 28 – „iš dalies laisvomis“, o 19 – „nelaisvomis“.
Iš 65 tirtų šalių didžiausią interneto laisvę užtikrina Islandija, taip pat Estija, Kanada, Vokietija, Australija, JAV ir Japonija.
Žemiausią pozicija šiame sąraše užėmė Kinija, kurioje padėtis pripažinta blogesne negu Sirijoje ir Irane. Į šalių, kuriose interneto laisvės labiausiai suvaržyta, penketuką taip pat pateko Kuba ir Etiopija.
Lietuvos ir Latvijos tarp šios organizacijos tirtų šalių nebuvo.
„Freedom House“ savo ataskaitoje išsakė ypatingą susirūpinimą dėl įstatymų ir politikos, reikalaujančios, kad interneto bendrovės išsaugotų vadinamuosius metaduomenis – informaciją apie vartotojų veiklos internete laiką, kilmę ir kryptį – kaip dabar yra nustatyta Prancūzijoje.
„Pripažindami, kad tie įstatymai dažnai būna sumanyti kaip pagalba teisėsaugai tiriant nusikaltimus ir grėsmes saugumui, JT Žmogaus teisių komitetas, specialusis pranešėjas žodžio laisvės srityje ir kiti subjektai pripažino, kad tie reikalavimai savaime varžo visų teises į privatumą tokiu būdu, kuris yra neproporcingas skelbiamiems tikslams“, – sakoma ataskaitoje.
„Tačiau daugelis šalių, tarp jų demokratinių, nusprendė išlaikyti arba išplėsti tokias taisykles“, – pridūrė „Freedom House“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gegužės 3-ioji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 3-ioji, penktadienis, 18 savaitė. ...
-
Prancūzijos parlamentas pritarė seksualinio smurto kine tyrimų komisijos sukūrimui
Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui. ...
-
JT ragina Sakartvelą atsisakyti „užsienio įtakos“ įstatymo
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas ketvirtadienį paragino Sakartvelo vyriausybę atsisakyti parlamente kelią besiskinančio prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto ir i&sca...
-
D. Šmyhalis: Ukraina kovo mėnesį gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą
Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. ...
-
D. Trumpas atsisako pažadėti, kad sutiks su 2024 m. rinkimų rezultatais1
Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. ...
-
JAV universitetuose vykstant protestams dėl Gazos, J. Bidenas pareiškė, kad turi vyrauti tvarka1
JAV universitetų miesteliuose vykstant propalestinietiškoms demonstracijoms, rengiamoms Gazos Ruože verdant Izraelio karui prieš „Hamas“, prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra autori...
-
Norvegija pranešė dar padidinsianti gynybos išlaidas6
Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. ...
-
JAV išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto6
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, kuris, kaip perspėja kritikai, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti. ...
-
Vykstant studentų protestams dėl Gazos Ruožo, J. Bidenas kreipsis į visuomenę5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį kreipsis į visuomenę dėl protestuojančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože. ...
-
Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje – daugiau kaip 160 delegacijų: Rusija nepakviesta
Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. ...