Taip kai kurie apžvalgininkai vadina Didžiojoje Britanijoje vakar prasidėjusį nepriklausomą tyrimą dėl šalies vaidmens Irako kare. Tačiau optimistai tikina, jog vieši posėdžiai bus gera pamoka ateities politikams.

Nusiteikęs ryžtingai

Į penkių narių komitetą, kuris aiškinasi, ko galima pasimokyti iš to prieštaringai vertinamo karo, bus iškviesti pajėgų vadai, diplomatai, ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai. Remiantis jų liudijimais bus parengta ataskaita apie devynerius šalies dalyvavimo Irako kare metus. Taip pat bus tiriamos politinės aplinkybės, kurios lėmė Jungtinės Karalystės įsitraukimą į karą.

Tyrimo komiteto pirmininkas, buvęs valstybės tarnautojas Johnas Chilcotas, pirmadienį išreiškė, kad pateiks nuodugnią ir įžvalgią ataskaitą. "Esame pasiryžę atlikti ne tik nuodugnų, bet <...> ir atvirą darbą, kuris bus tikrinamas viešai", – sakė jis BBC.

Kas buvo jų galvose?

Vienas įdomiausių turėtų būti Johno Scarletto liudijimas. Buvęs užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas, kaip ir buvęs ambasadorius Jungtinėse Valstijose Christopheris Meyeris bei buvęs ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Jeremy Greenstockas, įdėjo nemažai pastangų, kad invazija į Iraką įvyktų.

J.Scarlettas pirmininkavo pagrindiniam britų žvalgybos komitetui, kai Tony Blairo vyriausybė parengė dosjė, kurioje buvo įrodinėjama, kad Irakas turi masinio naikinimo ginklų. Ši dosjė tapo 2003 m. kovą įvykusios JAV vadovaujamos invazijos pateisinimu. Tačiau masinio naikinimo ginklų Irake niekada taip ir nebuvo rasta. Tad komitetas aiškinsis, kodėl ministrai manė, kad jų ten yra, ir kur gavo tokių įrodymų.

Liudytojų sąraše taip pat yra buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas bei buvęs JT ginklų inspektorius Hansas Blixas. Tačiau buvusio premjero T.Blairo liudijimas tikriausiai taps "Irako tyrimo" kulminacija.

Ataskaita – kitais metais

T.Blairo sprendimas paremti JAV prezidentą George'ą W.Bushą ir į Iraką nusiųsti 45 tūkst. britų karių buvo priimtas nepaisant didelio nepritarimo Didžiojoje Britanijoje ir visoje Europoje, nesant aiškaus JT pritarimo. Susiskaldymas, kurį T.Blairo sprendimas išprovokavo Europoje, anot analitikų, dabar kainavo jam ES prezidento postą (šis praėjusią savaitę atiteko Belgijos premjerui Hermanui Van Rompuy).

Planuojama, jog T.Blairas ir kiti leiboristų vyriausybės veikėjai liudys kitais metais, kai tyrimo komisija svarstys konflikto teisėtumo klausimą. Galutinė ataskaita, kaip teigiama, turėtų būti pateikta anksčiausiai 2010 m. pabaigoje. Iki tol tyrimo komiteto pirmininkas J.Chilcotas tikisi surinkti išsamią informaciją.

"Esu gana tikras, kad galime pateikti išsamų įvairių sumetimų, kurie darė įtaką šio karo teisėtumui, apibūdinimą, – sakė jis ir perspėjo liudytojus nemėginti išsisukinėti. – Turime tiek daug dokumentinių įrodymų, kad liudytojams, kurie norės ko nors nesakyti ar ką nors neteisingai apibūdinti, nepasiseks."