IAB nustatė, kad 2024 metų pradžioje Vokietija pasiekė 27 proc. integracijos lygį. Visoje Europoje pirmauja Lietuva – 57 proc., po jos seka Danija – 53 proc. ir Lenkija – 48 proc.

Suomijoje, Norvegijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje, integracijos rodikliai yra prasčiausi – mažiau nei 20 proc.

„Šalyse, kuriose yra didelė žemos kvalifikacijos darbo jėgos paklausa, užimtumo rodikliai yra aukštesni“, – sako IAB skyriaus vadovė Julija Kosiakova, pati kilusi iš Ukrainos. Šioms darbo vietoms reikia mažiau kalbos ir kitų įgūdžių, todėl jas galima greičiau užpildyti.

Šalyse, kuriose nedarbo lygis auga, konkurencija dėl darbo vietų yra didesnė, o tai apsunkina integraciją.

Svarbūs ir tokie veiksniai kaip socialiniai ryšiai. Šalyse, kuriose yra daugiau Ukrainos piliečių, įsikūrusių dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, užimtumo lygis yra aukštesnis.

„Geras gyventojų anglų kalbos mokėjimas taip pat turi teigiamos įtakos rodikliams, nes tai palengvina integraciją“, – sako IAB tyrėja Ksenija Gatskova.

Vokietijoje laikomasi principo „pirmiausia kalba“, pabrėžiant ilgalaikį požiūrį į integraciją, o tai mažina trumpalaikius užimtumo rodiklius.

„Vokietijos patirtis su pabėgėliais 2013-2019 metais rodo, kad investicijos į išsilavinimą didina įsidarbinimo galimybes ir integracijos tvarumą vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu“, – sako IAB tyrėja Theresa Koch.

Vokietijos vyriausybės duomenys rodo, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į Vokietiją pabėgo daugiau kaip milijonas žmonių – dažnai moterys su vaikais.

Federalinės vyriausybės duomenimis, balandžio mėnesį 135 000 iš jų dirbo Vokietijoje. Birželio mėnesį 112 000 vis dar dalyvavo integracijos programose, kurių pagrindinis tikslas – išmokyti juos vokiečių kalbos.