Šis Ukrainos gynybos ministerijos pareiškimas žymi posūkį 180 laipsnių – dviem dienomis anksčiau Kijevas paneigė JAV žiniasklaidos pranešimus, jog Rusija telkia karius prie abiejų šalių sienos.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kur matyti kariuomenės traukiniai ir sunkvežimių kolonos, vežančios tankus ir raketas Rusijos pietvakarinėje dalyje netoli Ukrainos.

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienį žurnalistams sakė, kad JAV stebi padėtį, o laikraštis „The Washington Post“ citavo susirūpinimą reiškusius amerikiečių pareigūnus.

Tačiau Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, kad pasienyje nepastebėta jokio „papildomo [rusų pajėgų] dislokavimo“.

Anot ministerijos, paskelbti vaizdo įrašai gali būti „specialių informacinių ir psichologinių veiksmų elementas“ ir vaizduoja planuojamus karių manevrus po Rusijos mokymų.

Tačiau trečiadienį ministerija teigė, kad apie 90 tūkst. Rusijos karių tebėra laikomi netoli sienos su Ukraina, įskaitant promaskvietiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytuose. Pranešime konkrečiai nurodoma, kad Rusijos 41-osios armijos daliniai liko Jelnios apylinkėse, maždaug už 260 km į šiaurę nuo sienos su Ukraina.

„Rusija periodiškai dislokuodavo arba stiprino pajėgas, kad palaikytų įtampą regione ir darytų politinį spaudimą kaimyninėms šalims“, – nurodė Gynybos ministerija.

Antradienį Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas paprašė leisti jam atsistatydinti, o įstatymų leidėjai trečiadienį šį prašymą patvirtino. Prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos Aukščiausiojoje Radoje  Davydas Arachamija anksčiau sakė, kad 66 metų ministrui pablogėjo sveikata.

Tuo metu Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad A. Taranas ir dar keturi ministrai bei viceministrai atsistatydino spaudžiant prezidentūrai. Parlamentas jų pasitraukimą irgi patvirtino trečiadienį.

Provakarietiška Kijevo vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiais Maskvos palaikomais separatistais. Šis konfliktas jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių. Vis dėlto Rusija ne kartą neigė, kad Rytų Ukrainoje veikia kokios nors jos pajėgos.

Be to, tais pačiais metais Rusijos pajėgos užėmė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Maskva vėliau jį aneksavo. Šis žingsnis išprovokavo griežtas Vakarų šalių sankcijas Rusijai.

Šių metų pradžioje suintensyvėjus smurtui, Rusija kovą buvo sutelkusi prie Ukrainos sienų apie 100 tūkst. karių. Tuomet buvo nuogąstaujama, kad rusenantis konfliktas gali vėl smarkiai eskaluotis.

Spaudžiama Kijevo sąjungininkių Vakaruose, Maskva vėliau paskelbė atitraukianti karius, tačiau tiek Ukraina, tiek Jungtinės Valstijos tuo metu tvirtino, kad atitraukimas buvo riboto pobūdžio.

Kremlius taip pat ne kartą teigė, kad bet koks pajėgų perkėlimas Rusijos teritorijoje yra šalies vidaus reikalas.

„Rusija laiko karius savo teritorijoje, kur jai atrodo esant reikalinga“, – trečiadienį per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.