Ukraina grimzta į politinę krizę, kai prezidentas ir premjeras susipyko dėl Konstitucijos pataisų, užtikrinančių autonomiją separatistams. Penktadienį baigiasi terminas jas priimti, bet balsavimas atidėtas: Petro Porošenkai pritrūko balsų, o Arsenijus Jaceniukas netikėtai pareikalavo rengti referendumą. Ketvirtadienį paskubomis priimtas konstitucijai prieštaraujantis įstatymas suteikia dar pusę metų debatams, bet Maskva jau kaltina Kijevą laužant Minsko įsipareigojimus ir reikalauja, kad Vakarai spaustų Ukrainą, o ne Rusiją.

Įprastos peštynės Aukščiausiojoje Radoje rugpjūčio lydėjo pirmąjį balsavimą dėl Konstitucijos pataisų, kurios turėtų suteikti plačią autonomiją separatistų užgrobtiems Donbaso regionams. Dabar, kai atėjo laikas surengti antrąjį, galutinį, balsavimą, kumščiai gal ir nepaleisti į darbą, bet krizė, ko gero, žymiai gilesnė.

Pati konstitucija numato, kad antrasis balsavimas dėl pataisų turėjo būti surengtas šioje parlamento sesijoje, bet penktadienį ji baigiasi, o prezidentas, nepaisydamas Vakarų spaudimo, sako, kad pirmiau Rusija turi sustabdyti vėl dažnėjančius ginkluotus susirėmimus, leisti dirbti stebėtojams, ir grąžinti sienos kontrolę.

„Pasitikiu Ukrainos parlamentu, tikiu Ukrainos parlamentarų sveiku protu, tikiu, kad technologijos, pasitelkiamos šiam procesui griauti, nesuveiks. Ir tiems, kas nori Ukrainai perkelti kaltę dėl Minsko susitarimų sužlugdymo – to tiesiog neleisiu“, – sako Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Tačiau prezidentą apstulbino premjero raginimas nebe balsuoti parlamente, o rengti referendumą – tik pagilinęs ir šiaip aštrią judviejų nesantaiką.

„Atėjo laikas Ukrainos tautai ištarti savo žodį, kokia turėtų būti naujoji konstitucija naujoje europietiškoje Ukrainoje. Niekas, išskyrus Ukrainos tautą, neturi teisės nustatyti, koks bus pagrindinis įstatymas. Referendumas dėl konstitucijos ir yra tiesioginė tautos valdžia laisvoje ir demokratiškoje šalyje“, – teigia Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.

Politikai supranta, kad patiems balsuoti už nuolaidas separatistams, kai kovos vėl įsiliepsnoja, gali būti pražūtinga, kai jų populiarumas beviltiškai smukęs. Per pirmąjį skaitymą prie Rados per radikalių nacionalistų protestą metus granatą, trys parlamentarą saugoję kariai žuvo. O juk dabar aistros dar didesnės.

Konstitucijos pataisų priėmimas gali sukelti politinį sprogimą, bet ir alternatyvos tokios pat prastos ar dar prastesnės. Atmetimas reiškia, kad prezidentas nebegali įvykdyti pažadų. Atidėjimas suteikia Rusijai pagrindo kaltinti nesilaikant Minsko susitarimų ir prašyti atšaukti jai sankcijas.

„Tai, kad Vakarai pateko į savo spąstus, pamažu ateina į sąmonę. Išeitis gali būti tik viena – priversti Kijevą vykdyti tai, ką pasirašė“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tačiau nesurinkęs reikalingos dviejų trečdalių daugumos parlamente Konstitucijai pataisyti, prezidentas ketvirtadienį surinko paprastą daugumą ir paskubomis pakeitė Konstitucijos keitimo tvarką – naujas įstatymas leidžia pataisas priimti ir kitoje parlamento sesijoje, taigi per pusmetį.

Tačiau tai ne šiaip rizikinga, nes tiesiogiai prieštarauja pačiai Konstitucijai, kuri aiškiai nurodo, kad balsuoti reikėjo penktadienį pasibaigusioje sesijoje. Kuo labiau Kijevas vakarams atrodys vengiantis vykdyti savąją susitarimo pusę, tuo sunkiau bus sutarti, kad Rusiją baudžiančios sankcijos birželį būtų pratęstos dar pusmečiui.