Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kuri nėra tiesioginė Ukrainos kaimynė, praėjusią savaitę pareiškė norinčios, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos pratęstų draudimą, kurio galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.

Jos pagrasino imtis individualių priemonių nacionaliniu mastu, jei ES nesiims veiksmų.

„Visiškai griežtai tam nepritariame, nes šis žingsnis pažeis bendrosios rinkos taisykles“, – sakė Prahoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Ši taisyklė pažeis Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą, tačiau svarbiausia, kad šis žingsnis prieštaraus solidarumo principui, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga“, – sakė jis žurnalistams.

D. Kuleba sakė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su penkiomis ES narėmis, kad būtų rastas sprendimas.

Jis taip pat paragino jas „nelaikyti grūdų eksporto klausimo savo vidaus politinių procesų įkaitu“, Lenkijai ruošiantis visuotiniams rinkimams.

„Jei jie taip elgsis, mums neliks nieko kito, kaip tik įnirtingai ginti savo ir Ukrainos ūkininkų teises“, – pridūrė D. Kuleba.

Nors ir būdama Ukrainos sąjungininkė, Lenkija ginčijasi su Kyjivu dėl grūdų importo ir šis klausimas net sukėlė diplomatinį kaimyninių šalių konfliktą.

Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad Varšuva teikia pirmenybę „Lenkijos ūkininkų interesams“, ir paragino Ukrainą „įvertinti Lenkijos vaidmenį“ remiant karo draskomą šalį.

Kyjivas į tai reagavo iškviesdamas Lenkijos ambasadorių į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją.

Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos ES tapo vienu pagrindinių Ukrainos grūdų tranzito kelių ir eksporto krypčių.