„Padidėjęs kovinių susirėmimų intensyvumas, infrastruktūros objektų apšaudymas ir elektros atjungimai šių metų gegužę, deja, varžė ekonomikos augimą. Tačiau įmonėms pavyko susidoroti su šiais iššūkiais dėl didelio jų prisitaikymo lygio. BVP augimas tęsėsi dėl didelio eksporto stabilaus Ukrainos jūrų koridoriaus veikimo kontekste, taip pat dėl didelės statybų paslaugų paklausos, kurią palaiko infrastruktūros atstatymo finansavimas“, – sakė Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja, ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.

Pasak jos, teigiamų tendencijų buvo pastebėta transporto sektoriuje, taip pat pramonės, statybų, žemės ūkio ir vidaus prekybos srityse.

Gegužę pramonės įmonės toliau atkūrė ekonomikos aktyvumą. Tai lėmė tiek į eksportą orientuota gamyba, tiek padidėjusi investicinių produktų paklausa mašinų gamybos ir statybinių medžiagų sektoriuose, teigė ministerija.

Metalurgijos pramonėje buvo pasiektas aukščiausias gamybos lygis nuo karo pradžios. Be to, didėjo saulėgrąžų aliejaus gamyba. Visa tai sukūrė susijusiai veiklai skirtų produktų paklausą.

Kaip jau skelbta, Ukrainos nacionalinis bankas prognozuoja, kad 2024 m. ekonomikos augimas sulėtės iki 3 proc., be kita ko, dėl energetikos infrastruktūrai padarytos žalos ir numatomo elektros energijos trūkumo. 2025 ir 2026 m. BVP augimo tempas turėtų paspartėti dėl spartesnio grįžimo į įprastas ekonomines sąlygas – atitinkamai iki 5,3 ir 4,5 proc.