Diplomatinės pastangos nutraukti kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pastaraisiais mėnesiais įgavo pagreitį, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.
JAV derybininkai, vadovaujami pasiuntinio Steve‘o Witkoffo, penktadienį Maskvoje iki paryčių kalbėjosi su Rusijos vadovu, teigiama Kremliaus pareiškime. Kremliaus patarėjas diplomatiniais klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad jų diskusijos buvo „naudingos visais atžvilgiais“.
S. Witkoffas ir JAV komanda dabar skrenda į Abu Dabį, kur derybos turėtų būti tęsiamos. Pasak J. Ušakovo, į ten „artimiausiomis valandomis“ taip pat vyks Rusijos delegacija, vadovaujama Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU direktoriaus generolo Igorio Kostiukovo.
„Buvo susitarta, kad pirmasis trišalės darbo grupės susitikimas saugumo klausimais šiandien įvyks Abu Dabyje“, – pridūrė J. Ušakovas.
„Esame nuoširdžiai suinteresuoti išspręsti (karą) politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – nurodė jis, tačiau pridūrė, kad „kol tai įvyks, Rusija toliau sieks savo tikslų (…) mūšio lauke“.
S. Witkoffas prieš tai teigė manantis, kad abiem pusėms „liko išspręsti vieną klausimą“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip besišypsantis V. Putinas spaudžia ranką S. Witkoffui, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentui Jaredui Kushneriui ir Baltųjų rūmų patarėjui Joshui Gruenbaumui.
Šis svarbus susitikimas įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad susitarimo projektas yra „beveik parengtas“ ir kad jis su D. Trumpu susitarė dėl saugumo garantijų po karo klausimo.
Rusija, kuri yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos, siekia, kad pagal susitarimą į jos rankas patektų visiška šios šalies rytinio Donbaso regiono kontrolė. Tačiau Kyjivas yra perspėjęs, kad teritorijų perleidimas tik padrąsins Maskvą, ir pabrėžia, jog nepasirašys tokio taikos susitarimo, kuris neatgrasys Rusijos nuo naujo puolimo.
„Fragmentiška“ Europa
Visos detalės apie artėjančias derybas JAE nebuvo paskelbtos ir nėra aišku, ar Rusijos ir Ukrainos pareigūnai susitiks akis į akį. V. Zelenskis nurodė, kad šios derybos truks dvi dienas.
D. Trumpas trečiadienį pakartojo manantis, kad V. Putinas ir V. Zelenskis yra arti susitarimo.
„Manau, kad jie dabar yra tokiame taške, kai gali susitikti ir sudaryti susitarimą. O jei jie to nepadarys, jie bus kvailiai – tai galioja abiem“, – pareiškė jis, mintis dėstydamas po to, kai pasakė kalbą Davose.
V. Zelenskis, kreipdamasis į Davose susirinkusius žmones, savo ruožtu sukritikavo Europos Sąjungos „politinės valios“ stoką kovojant su V. Putinu.
„Užuot tapusi tikra pasauline galia, Europa lieka gražiu, bet fragmentišku mažų ir vidutinio dydžio galių kaleidoskopu“, – dėstė jis.
Dramatiški D. Trumpo užsienio politikos pokyčiai, įskaitant pastarojo meto užmojus perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę, sukėlė būgštavimus Europoje, ar galima pasitikėti Vašingtonu kaip patikimu saugumo partneriu.
V. Zelenskis savo kalboje kritikavo Europą už tai, kad ši deda viltis į Jungtines Valstijas, jog jos gins Senąjį žemyną agresijos atveju.
„Europa atrodo pasimetusi, bandydama įtikinti JAV prezidentą pasikeisti“, – teigė V. Zelenskis.
Šią savaitę dėl Rusijos smūgių didžioji Kyjivo dalis liko be elektros, o 4 tūkst. pastatų gyventojai, tvyrant minusinei temperatūrai, liko be šildymo.
Rusija, kuri 2022 m. vasario mėnesį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, tvirtina, kad jos smūgiai yra nukreipti į energetikos infrastruktūrą, kuri padeda aprūpinti Ukrainos „karinį-pramoninį kompleksą“. Kyjivas savo ruožtu akcentuoja, kad tokie smūgiai yra karo nusikaltimas, kuriuo siekiama priversti civilius gyventojus pasiduoti.
(be temos)