Tereikia užpildyti trumpą prašymo formą, sumokėti 100 eurų mokestį ir, kelis kartus spustelėję pele, galite tapti šalies, kurioje niekada nebuvote, e. piliečiu, rašo Meawe Shearlaw dienraštyje „The Guardian“ paskelbtame straipsnyje.

Atrodo, kad Estijos e. rezidentų iniciatyva – galimybė užsieniečiams šalyje elektroniškai įkurti verslą ir tvarkyti finansus – ne tik paprasta, bet ir populiari.

Estija, kurioje gyvena vos 1,3 milijono gyventojų, yra maža šalis. Iš jų tik 650 000 piliečių yra darbingo amžiaus, ir manoma, kad šis skaičius artimiausią dešimtmetį smarkiai sumažės dėl gyventojų senėjimo ir emigracijos.

Ir nors e. rezidentai nėra piliečiai, vyriausybė mano, kad jie prisideda prie šalies ekonomikos, nes naudojasi Estijos bankais ir kuria Estijoje registruotas įmones. Be to, taip stiprinama šalies, kaip skaitmeninių inovacijų lyderės, reputacija.

„Sunku tikėtis, kad prisiviliosime imigrantų. Žmonės yra linkę rinktis Švediją ar Norvegiją, – paaiškina Estijos vyriausiasis informacinės visuomenės pareigūnas ir už projekto įgyvendinimą atsakingas šalies vyriausybės atstovas Taavi Kotka. – Fiziškai šalies gyventojų skaičiaus padidinti negalime. Tad kodėl to nepadarius internetu?“

Šiuo metu Estija turi 12 000 e. piliečių, tad teks daug nuveikti, kad būtų pasiektas nustatytas 10 milijonų e. piliečių rodiklis, tačiau T. Kotka teigia, kad jis sėkmę būtų linkęs vertinti pagal įregistruotų įmonių skaičių.

Visiems, kam teko skubos tvarka pasikeisti pasą arba gauti Rusijos vizą, procesas atrodo net per daug paprastas.

Užpildote trumpą formą, nuskenuojate savo pasą, nuotrauką ir parašote kelias eilutes apie tai, kodėl norėtumėte tapti e. rezidentu. „Pakanka pasakyti, kad pritariate šiam procesui,“ – sako e. rezidentų programos vykdomasis direktorius Kasparas Korjusas.

Prašymą peržiūri Estijos policija – taip pirmiausiai siekiama patikrinti, ar nėra kokių nors finansinių neatitikimų. Pasak K. Korjuso, jei užsiimate nešvariu verslu ar pinigų plovimu, tikėtina, kad jūsų prašymas bus atmestas.

Jei viskas gerai, po trijų mėnesių gausite kvietimą į Estijos diplomatinę atstovybę arba programos biurą Taline, kur bus surengtas trumpas pokalbis ir gausite savo tapatybės kortelę.

„Panamos dokumentų“ poveikis?

E. rezidentų programos vykdytojai sako, kad susidomėjimas programa padidėjo po „Panamos dokumentų“ skandalo, kai prireikė užtikrinti didesnį lengvatinių mokesčių zonose registruoto verslo skaidrumą, ir po  JK referendumo, kai įmonės metėsi ieškoti galimybių toliau vykdyti verslą eurais.

Verslo steigimas už tūkstančių kilometrų įsikūrusiame pakrantės mieste gali priminti pasaulio elito atstovų mokesčių vengimo schemas, atskleistas „Panamos dokumentuose“.

Estai nori pabrėžti, kad jų iniciatyva labai skiriasi – naujųjų e. rezidentų finansinę veiklą vyriausybė prižiūrės skaitmeniniu būdu ir nebus galimybės tapti slaptais taikant sudėtingas teisines procedūras.

K. Korjusas mano, kad minėtasis skandalas programai suteikia galimybę. „Skaidrumas dabar – garbės ženklas, ir yra šalių, pavyzdžiui, Indija, Indonezija ir Tailandas, kuriose verslininkui nėra nieko svarbiau, nei užtikrinti pasitikėjimą,“ – sako jis.

Įmonės registravimas Estijoje yra naudingas ir besiformuojančių rinkų interneto verslininkams, kurie neturi prieigos prie internetinio mokėjimo paslaugų teikėjo, taip pat startuoliams iš tokių šalių kaip Ukraina ar Baltarusija, kurių valdžia taiko griežtus finansinius apribojimus.

Ir kitaip nei taikant mokesčių vengimo schemas, atskleistas per „Panamos dokumentų“ skandalą, jūs neatleidžiamas nuo mokesčių mokėjimo savo šalyje, nebent didžioji jūsų veiklos dalis vykdoma Estijoje. „Jei esate Jungtinėje Karalystėje, mokesčius turite mokėti ten. Juk jūs naudojatės ne mūsų, o savo šalies infrastruktūra. Todėl ir mokate už tai,“ – sako T. Kotka.

„Brexit“ poveikis?

Kitas svarbus įvykis, kuris, organizatorių teigimu, prisidėjo prie didesnio e. rezidentų programos populiarumo, buvo britų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Dvi savaites po balsavimo trūkęs neapibrėžtumas lėmė tai, kad Jungtinės Karalystės gyventojų prašymų suteikti e. rezidento statusą padaugėjo dešimteriopai, nors kol kas e. rezidentais yra užsiregistravę tik 616 Didžiosios  Britanijos gyventojų.

„Susidomėjimas daugiausiai buvo spekuliacinio pobūdžio. Įmonės mėgino patikinti savo akcininkus, kad jos ir toliau turės galimybę atlyginimus mokėti eurais,“ – sakė K. Korjusas, negalėjęs tiksliais pasakyti, koks būtų tokių įmonių finansinis indėlis į Estijos ekonomiką.

K. Korjusas apskaičiavo, kad 60 proc. išreiškusių susidomėjimą programa užsiregistravo verslo tikslais. Likusieji yra tiesiog šios idėjos šalininkai.

E. rezidentų programa yra finansuojama savarankiškai – išlaidas padengia tie, kas registruojasi. Iš pradžių tai kainavo 50 eurų, tačiau nuo vasario mėnesio programos komanda kainą padvigubino, kad galėtų patobulinti prašymų teikimo procesą.

Estijos vyriausybė remia e. rezidentų programos įgyvendinimą ir palaiko dialogą su K. Korjuso komanda dėl sąlygų e. piliečiams gerinimo. K. Korjuso teigimu, leidimas atidaryti banko sąskaitą iš užsienio turbūt buvo didžiausia naujovė.

Tačiau vyriausybės keičiasi, ir K. Korjusas pripažįsta pavojų, kad nauja administracija gali persigalvoti ir kad naujieji privilioti asmenys gali likti be e. rezidento statuso.

„Turiu įrodyti, kad turėtume tęsti šios programos įgyvendinimą, – sakė jis, pridurdamas, kad pastarąsias kelias dienas jis kalbėjosi su kandidatais į Estijos prezidento postą. – Tačiau Estijos visuomenė apie tam pritaria, ir tai pirmoji mūsų įveikta kliūtis.“