Viktoro Janukovyčius tvirtina, kad Rusija turi panaudoti visas galimybes sumaiščiai Ukrainoje įveikti, bet pasisako kategoriškai prieš įsiveržimą į Ukrainą.

„Rusija turi panaudoti visas turimas galimybes tam kad, būtų įveikta ta sumaištis, teroras, kuris šiandien stebimas Ukrainoje. Kokių galėtų būti čia galėtų receptų? Sunku pasakyti“, – kalbėjo V.Janukovyčius per spaudos konferenciją.

Tačiau jis pabrėžė esąs „kategoriškai prieš įsiveržimą į Ukrainą ir suverenios valstybės vientisumo pažeidimą“.

„Mano požiūriu, dabar būtų nekorektiška kalbėti, ką turi šiandien daryti Rusija. Bet dar kartą kartoju, kad Rusija negali būti abejinga, stovėti pašalyje dėl tokios stambios partnerės kaip Ukraina, kaimynės, likimo“, – pasakė V.Janukovyčius.

Jis pareiškė, kad nepripažįsta gegužės 25 dieną numatytų Ukrainos prezidento rinkimų ir neketinąs juose dalyvauti.

„Apie gegužės 25-osios rinkimus – aš manau, kad jie neteisėti, ir aš juose nedalyvausiu“, – sakė jis per spaudos konferenciją ir pridūrė, kad visi rinkimai Ukrainoje turi vykti laikantis įstatymų ir šalies konstitucijos.

V. Janukovyčius teigė, kad nejautė baimės dėl savo saugumo, kai vyko iš Ukrainos – grasinimai buvo reiškiami jo šeimos nariams.

„Gavau skambučių iš mano šeimos narių, kad net jauniausią anūką įtraukė į sąrašą žmonių, kuriuos reikia liustruoti“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

Apie savo asmeninį saugumą V.Janukovyčius pasakė, kad „čia ne baimė buvo, baimės jokios nebuvo“.

„Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad aš niekur nebėgau“, – pabrėžė jis.

Jis papasakojo, kad vasario 21 dieną iš Kijevo su bendraminčiais išvyko į Charkovą susitikti su Regionų partijos ir visuomeninių organizacijų aktyvu forume, kuris turėjo ten vykti, bet važiuojant jo kortežas buvo apšaudytas iš automatų, tad jis atvyko ten tik vėlai naktį.

Pasak V.Janukovyčiaus, iš pat ryto kitą dieną Ukrainos saugumo tarnyba ne kartą aiškino jam, kad į Charkovą renkasi radikaliai nusiteikusių žmonių grupės.

Tada, aiškino V.Janukovyčius, jis kreipęsis į Aukščiausiosios Rados pirmininką Volodymyrą Rybaką ir Krymo administraciją, prašydamas atvykti į Donecką, kur susitiko su partijos aktyvu ir papasakojo apie įvykius.

Tada V.Janukovyčius nusprendė važiuoti į Luganską. „Mes išskridome dviem sraigtasparniai. Kariniai dispečeriai perspėjo mus: jeigu mes nenukrupsime nuo šio kurso, o jiems neva buvo pasakyta, kad mes ketiname į Rusiją, jie pakels naikintuvus. Sraigtasparnių pilotai – jie paklusnūs žmonės – paprašė apsisukti ir nutupdyti juos Donecke“, – sakė jis.

Pasak V.Janukovyčiaus, vasario 22 dieną vėlai vakare automobiliais jis atvyko į Krymą, bet tada pradėta grasinti jo šeimai, ir jis nusprendęs užtikrinti jų saugumą, išvykdamas iš šalies.

Jis pareiškė, kad atvykęs į Rusiją su prezidentu Vladimiru Putinu jis nesusitikęs, bet kalbėjęs telefonu.

„Aš nesusitikau su Vladimiru Vladimirovičiumi Putinu. Aš su juo, kai patekau į Rusijos teritorija kalbėjausi telefonu“, – sakė V.Janukovyčius per spaudos konferenciją.

„Mes susitarėme, kad kai tik Rusijos prezidentas turės galimybę susitikti su manimi, toks susitikimas įvyks“, – sakė jis.

Dar jis sakė, neketinąs prašyti Rusijos karinės pagalbos, nes bet kurie kariniai veiksmai neleistini.

„Mano nuomone, kad bet kurie kariniai veiksmai tokiomis aplinkybėmis neleistini. Aš neketinu prašyti karinės paramos“, – pareiškė V.Janukovyčius ir pridūrė, kad „Ukraina turi likti vieninga ir nedaloma“.

V. Janukovyčiaus nuomone, pastarojo meto įvykiai Ukrainoje, ir žmonių aukos, yra vakarų šalių politikos rezultatas.

„Sukrėtimai ir aukos – tai politinės krizės pasekmės, neatsakingos Vakarų politikos, kurią palaikė Maidanas, rezultatas", - sakė jis  per spaudos konferenciją Rostove prie Dono.

V. Janukovyčius mato išeitį iš Ukrainoje susidariusios padėties – Ukrainos prezidento ir opozicijos vasario 21 dieną pasirašyta sutartis.

„Reali išeitis iš padėties – laikymasis to, kas apibrėžta sutartimi tarp Ukrainos prezidento ir opozicijos, dalyvaujant Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrams, taip pat Rusijos Federacijos atstovui“, – sakė V.Janukovyčius per spaudos konferenciją Rostove prie Dono.

Jis pridūrė, kad kalbama apie tai, jog būtų nedelsiant pradėta ir užbaigta iki 2014 metų rugsėjo konstitucinė reforma, „kuri užtikrintų visų valdžių pusiausvyrą: prezidento, Aukščiausiosios Rados ir vyriausybės įgaliojimus“.

Paskui, pasak jo, 2014-ųjų gruodį turėjo būti surengti prezidento rinkimai, po kurių būtų priimta nauja konstitucija.