Ankara informavo, kad derybose pagrindinis dėmesys bus skirtas Turkijos planams steigti vadinamąją saugumo zoną Sirijos šiaurėje.

V. Putinas ir R. T. Erdoganas yra skirtingose barikadų pusėse Sirijos konflikte: Rusija teikia svarbią pagalbą Sirijos vyriausybei, o Turkija palaiko sukilėlių grupuotes, kovojančias su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgomis.

Nepaisant šio fakto abu lyderiai glaudžiai bendradarbiauja stengiantis rasti politinį septynerius metus trunkančio konflikto sprendinį. JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) praėjusį mėnesį netikėtai paskelbus sprendimą išvesti iš Sirijos apie 2 tūkst. ten esančių amerikiečių karių, Ankara ir Maskva sutarė dėl antžeminių operacijų koordinavimo.

Pirmadienį sakydamas kalbą R. T. Erdoganas nurodė, kad su V. Putinu aptars Turkijos kontroliuojamos „saugumo zonos“ steigimą Sirijos šiaurėje. Steigti tokią zoną pasiūlė D. Trumpas. 

JAV sąjungininkai kurdai, kontroliuojantys didžiąją dalį Sirijos šiaurės, atmetė šią idėją. Jie būgštauja, kad Turkija gali pulti jų kontroliuojamą teritoriją.

Ilgametė B. al Assado sąjungininkė Maskva tikriausiai nepritars tam planui. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę sakė, kad Sirijos šiaurinių rajonų kontrolę turėtų perimti Damaskas.  

JAV sprendimas trauktis iš aštuntus metus kruvino konflikto krečiamos Sirijos paskatino kitą svarbų žingsnį, Damasko režimui siekiant įtvirtinti savo kontrolę.

Kurdų pajėgos, užkluptos netikėto D. Trumpo sprendimo išvesti amerikiečių kontingentą, paprašė Sirijos režimo pagalbos atremiant galimą turkų puolimą.

Kremlius sveikino pirmąjį per šešerius metus Sirijos pajėgų įžengimą į strategiškai svarbų šiaurinį Manbidžo miestą, kurdų kovotojams atvėrus jo vartus. 

Maskva planuoja greitu laiku organizuoti trišalį viršūnių susitikimą su Turkija bei Iranu Astanos taikos proceso rėmuose. Šį procesą trys minėtos šalys pradėjo 2017 metais.  

„Kol kas data nepaskirta, tačiau po derybų su R. T. Erdoganu pradėsime pasirengimą trišaliam viršūnių susitikimui“, – žurnalistams praėjusią savaitę sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

Pastarąjį kartą V. Putinas, R. T. Erdoganas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) buvo susitikę pernai rugsėjį Irane. Tąsyk susitikimo darbotvarkėje dominavo klausimas dėl sukilėlių kontroliuojamos Idlibo provincijos likimo.

Rusijos ir Turkijos santykiai smarkiai pašlijo 2015 metų lapkritį, kai turkų oro pajėgos virš Sirijos numušė rusų karinį orlaivį. Tačiau 2016 metais šalims pavyko susitaikyti, o jų santykiai ėmė labai sparčiai gerėti, V. Putinui ir R. T. Erdoganui glaudžiai bendradarbiaujant dėl Sirijos. Turkija perka iš Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400, o Rusija padeda Turkijai statyti jos pirmąją atominę jėgainę.