Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „atitinkamai“ reaguotų į bet kokių naujų JAV raketų dislokavimą Europoje. 

Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pakurstė tarptautinį susirūpinimą pareiškęs, jog Amerika trauksis iš svarbaus Šaltojo karo laikų pakto dėl branduolinių ginklų – prieš tris dešimtmečius pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). 

Po antradienį įvykusio susitikimo su D. Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu (Džonu Boltonu) Rusijos vadovas įspėjo, kad Amerikos pasitraukimas iš šio susitarimo ir atsisakymas pratęsti dar vieną svarbų ginklų kontrolės susitarimą - Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) – išprovokuos naujas ginklavosi varžybas ir pastatys Europą į pavojų.

V. Putinas sakė, kad „labai pavojinga“ išardyti pasaulinę ginklų kontrolės sistemą, ir pridūrė, jog Rusijai kelia nerimą faktas, kad kad Jungtinės Valstijos jau pasitraukė iš Priešraketinės gynybos sistemų apribojimo sutarties, planuoja pasitraukti iš INF, o START likimas – neaiškus.

„Neliks nieko kita, kaip tik (pradėti) ginklavimosi varžybas“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją Maskvoje po derybų su Italijos ministru pirmininku Giuseppe Conte (Džuzepe Končiu).

Rusijos prezidentas sakė, kad jei Vašingtonas pasitrauks iš INF ir dislokuos Europoje daugiau raketų, Maskva reaguos „atitinkamai“.

„Ar galėsime reaguoti? – klausė jis. – Taip, galėsime, ir tai bus greita bei efektyvu.“

V. Putinas pažymėjo, kad bet kuriai Europos valstybei, sutikusiai priimti JAV raketas, grės Rusijos ataka.

„Tai akivaizdūs dalykai“, – kalbėjo jis.

Pershingo raketos Europoje

„Grįšime į situaciją, kai Europoje buvo Pershingo (Peršingo) raketų“, – sakė V. Putinas, turėdamas galvoje praėjusio amžiaus 9-e dešimtmetyje Vakarų Europoje buvusias amerikiečių vidutinio nuotolio balistines raketas.

Rusijos prezidentas apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus INF. D. Trumpas savo ruožtu tvirtina, kad Rusija jau daug metų pažeidinėja šios sutarties nuostatas.

Anot V. Putino, jis nori aptarti šiuos klausimus su D. Trumpu, kai jiedu lapkričio 11 dieną susitiks Paryžiuje, kur abu dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio paminėjime.

„Esame pasirengę be jokios isterijos dirbti su mūsų partneriais amerikiečiais“, – pridūrė jis.

Italijos premjeras savo ruožtu sakė, kad jo šaliai taip pat neramu dėl galimo INF žlugimo, ir pridūrė, jog pasikalbės apie tai su D. Trumpu. 

„Jau pasakiau prezidentui V. Putinui, kad Pershingo raketų laikotarpiu dar buvau labai jaunas ir tikrai nenorėčiau grįžti į tuos laikus, kuriuos mums pavyko palikti praeityje“, – sakė 54 metų G. Conte.

„Turėtume sutelkti dėmesį į kitas bendradarbiavimo perspektyvas ir vengti mums visiems pavojingos eskalacijos“, – kalbėjo jis.

D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios stiprinti savo branduolinį arsenalą, nes Rusija nesilaiko INF.  

„Kol žmonės ateis į protą, mes jį stiprinsime“, – sakė prezidentas pirmadienį, turėdamas galvoje Amerikos branduolinį arsenalą.

D. Trumpo pareiškimas sukėlė didžiulį tarptautinį susirūpinimą. Europos Komisija paragino JAV ir Rusiją surengti derybas, kad būtų išsaugota ši sutartis, o Kinija paragino Vašingtoną „dukart pagalvoti“ prieš žengiant kitą žingsnį.

J. Boltonas sakė, kad Didžioji Britanija, Japonija ir kitos šalys palaiko JAV poziciją.

Anksčiau trečiadienį Kremlius pareiškė, jog yra pasirengęs aptarti galimybę ateinančiais metais Vašingtone surengti V. Putino ir D. Trumpo susitikimą.

„Be abejonės, esame pasirengę“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams, J. Boltonui užsiminus apie tokią galimybę.

D. Peskovas sakė, kad ši idėja „buvo iškelta“, tačiau „kol kas nepriimta jokių sprendimų šiuo klausimu“.

Sekmadienį vakare į Maskvą atskridęs J. Boltonas susitiko su V. Putinu ir aukščiausiais Rusijos pareigūnais, tarp jų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bei Rusijos saugumo tarybos pirmininku Nikolajumi Patruševu. 

J. Boltonas sakė, kad Priešraketinės gynybos apribojimo sutartis, iš kurios Amerika pasitraukė prezidento poste dirbant George'ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui), anksčiau taip pat buvo laikoma tarptautinio saugumo kertiniu akmeniu, tačiau ir be šio susitarimo pasaulis išliko saugus.